VAIKAMS BUVO GERAS PAVYZDYS IR AUTORITETAS

Artėjant Tėvo dienai, jaukiai pasikalbėjome su Čivonių kaime gyvenančiu Augenijumi Drukteiniu. Jis – trijų vaikų tėtis, aštuonių anūkų senelis. Labai jautrus, atsidavęs šeimai, tikrąsias vertybes perėmęs iš savo tėvo.

Augenijus visada troško vieno – kad vaikai rastų savo vietą po saule. Šiandien gali tik džiaugtis ir didžiuotis, kad taip ir atsitiko. Bet ir sukūrę savo šeimas, radę mėgstamą veiklą, jie visada atskuba pas tėtį. Patarimo, gero žodžio, tiesiog šilto pabuvimo drauge.

Jurga BANIONIENĖ

Gyvenimo kraitis – trys vaikai

Augenijus užaugino tris vaikus – sūnus Mindaugą ir Mantą ir dukrą Rasą. Jam atsiminti atžalų gimimo metus labai paprasta. „Vyriausias sūnus Mindaugas gimė 1973 m., tada po 7 metų – dukra Rasytė ir dar po septynerių – Mantukas. Man tik vieno metus reikia prisiminti, labai lengva atskaičiuoti“, – šypsojosi A. Drukteinis.

Pusiau žemaičiu save laikantis Augenijus būsimą žmoną, šviesaus atminimo Reginą, sutiko Kupiškio krašte. Susituokė 1970 metais. Po trejų metų gimė pirmas sūnus, vėliau dar du vaikai. Deja, su žmona jų užauginti nebuvo lemta.

Nespėjus atšvęsti sidabrinių vestuvių, labai nedaug iki jų likus, žmona išėjo į Amžinybę. Liko vienas su sūnumis ir dukra.

Mažiausiam buvo aštuoneri, vyriausias sūnus jau dirbo, dukra mokėsi Panevėžyje. Ši neišmatuojamai didelė netektis labai sukrėtė. Pašnekovui buvo labai sunku, bijo net prisiminti. Galvojo, kad vienas prapuls.

Bet taip gyvenime sudėliota, kad kažką prarasdamas, kažką ir atrandi. Sutiko puikią moterį Janiną, su kuria ranka rankon žengia jau 26 metus.

„Aš ir sakau, kad visi auksines vestuves švenčia, o man dvejos sidabrinės išėjo. Janina – puiki, iškart susigyvenome. Mantukas, pamenu, tuoj ant kelių, apsikabino, į mokyklą vedėsi mokytojai pristatyti.

Anūkai be močiutės neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi. Ir aš pakilau. Esu labai dėkingas Janinai, kad ji mane išgelbėjo“, – ašarų neslėpė vyras.

Tėčio pavyzdys

A. Drukteinis daugybę gyvenimiškų pamokų išmoko iš savo tėvo Alekso. Jis buvo tikras pavyzdys.

„Tėtis kilęs iš Kaltinėnų, Šilalės rajono, ten kunigavo vienas kunigas iš Kuosėnų, jis paragino važiuoti pas savo brolį samdiniu padirbėti prie ūkio darbų.

Tėvas ir atvažiavo čia. Buvo muzikantas, grojo bandonija. Jaunimo kompanijos atsirado, šokiai, ten nusižiūrėjo ir mano mamą, tai ir atliko Kupiškio rajone“, – pasakojo Augenijus.

Drukteiniai susilaukė penkių vaikų. Augenijus užaugo su broliu ir trimis seserimis. Buvo antras vaikas šeimoje. Tėvas buvo puikus meistras, dirbo staliumi, tad šį amatą iš jo perėmė.

„Visko iš jo išmokau, tėvas įrankius visus turėjo, tai ir aš pasidirbdavau viską.

Buvo raštingas žmogus, tapo Skapiškio vartotojų kooperatyvo pirmininku, steigė tais laikais parduotuves, paskui Subačiuje dirbo, o tada grįžo į mamos tėviškę Čivonis, dirbo kolūkyje sandėlininku. Kai sirgo, į ligoninę atsiguldavo, namus prižiūrėdavau. Senovinių klėčių raktus, būdavo, pasiimu ir važiuoju palei jas.

Visi jį Aleksiuku vadino, tiko tėtis prie žmonių, o aš buvau Aleksiuko vaikas. Buvo teisingas, jei prisivirdavau košės, tai žiūrėdavau, kada tėtis parvažiuos.

Visaip pasitaikydavo, pabardavo, pasakydavo griežtesnį žodį, bet nepiktai, pamokydavo, kad galva reikia galvoti“, – prisiminė pašnekovas.

Plačiau skaitykite birželio 3 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF