Pavasaris dovanoja ne tik vieversėlių giesmes, gandrų kalenimą, bet ir varninių paukščių karksėjimą. Dažnam netoleruotina kovų kaimynystė, nes šie paukščiai viešose ar gyvenamosiose erdvėse apsigyvena ištisomis kolonijomis.
Kristina VALYTĖ
Reikia prisitaikyti
Kupiškio rajone vietų, kurias pamėgę kovai, galima rasti ne vieną. Viena jų – Alizavoje, prie bažnyčios ir kultūros namų pastato. Varniniai paukščiai šią vietą pamėgę nuo neatmenamų laikų. Vieni sako, kad tai miestelio gėda, o kiti teigia, kad tai vizitinė gyvenvietės kortelė.
Šalia gyvenantys žmonės pasakojo, kad kovų karksėjimas prižadina nuo penktos ryto. Negana šių paukščių keliamo triukšmo, žmonės skundžiasi ir apdergta aplinka, išlestais daržais ar pasikėsinimu į kieme vaikštinėjančius mažus viščiukus.
Alizavos seniūnijos seniūnė Raminta Ribokaitė sakė, kad prie kovų kaimynystės tenka prisitaikyti, nes tai saugotini paukščiai ir juos gina įstatymai.
„Mes legaliai galime tik naikinti jų lizdus, bet šios priemonės netaikome, nes tai neracionalu. Lizdų ardymui tektų samdyti autobokštelį, tai papildomos išlaidos, o paukščiai juos bemat iš naujo susisuks. Įstatymai lizdus šalinti leidžia tada, kai šių paukščių nėra, nuo liepos 1 iki vasario 28 dienos. O kovo 1 dieną kovai grįžta ir juokiasi mums į veidą. Kitos priemonės, vandens patrankos ar šaudymas oriniu šautuvu, tai ne kas kita, kaip smurtas prieš paukščius“, – teigė R. Ribokaitė.
Ji sakė, kad konsultacijų prašė ne vieno gamtininko ir gavo tokį atsakymą, kad kovai iš jiems patinkamos vietos išsikraustytų nebent nupjovus medžius, bet tai prasilenkia su logika ir su gamtosauga.
Plačiau skaitykite gegužės 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
