Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad tada, jeigu bus peržiūrimas biudžetas ir priimtos tam tikros infliacijos pasekmių mažinimo priemonės, turėtų būti įvertintas jų veiksmingumas ir naujų priemonių poreikis.
„Infliacija yra gana aukšta ir iš esmės turbūt galima drąsiai sakyti, kad visos Europos Sąjungos valstybės taiko vienokio ar kitokio masto nevienareikšmiškai vertinamas infliacijos pasekmių mažinimo priemones, bet mūsų pozicija yra labai aiški – reikia laikytis fiskalinės drausmės, su naujomis priemonėmis neprisidėti prie dar stipresnių infliacinių procesų skatinimo, nes tai šioje aplinkoje gana sudėtingas uždavinys“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
Jis tvirtino, kad infliacijos pasekmes mažinančios priemonės turi būti tikslingos ir skirtos tiems, kuriems labiausiai reikia, pažeidžiamiems, jautriausiems visuomenės nariams, bet jos neturi būti plačios.
„Todėl, pavyzdžiui, PVM lengvatos, mokesčio mažinimas netinkama priemonė, nes tai labai plati priemonė, kurios naudą gauna ir gaunantys pajamas, ir susiduriantys su sunkumais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Daug geriau visuomenės požiūriu yra riboti Lietuvos valstybės resursus ir skirti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad birželio pradžioje kelias savaites dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai tą patį mėnesį pristatė keturis parengto paketo projektus.
Tačiau jau po pateikimo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.
Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikti siūlymai dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo maisto produktams, šildymui, mažinti akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.
Valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus „antiinfliacinius“ siūlymus, parlamentarai užsiminė vasarą ketinantys parengti naujas iniciatyvas. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusio mėnesio pabaigoje teigė, kad tai, koks bus parlamentarų darbas, su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte bus aptarta kitą savaitę.
Tuo tarpu liepos viduryje I. Šimonytė sakė, kad derinti naujas priemones infliacijos poveikiui gyventojams sušvelninti dar anksti, o pirmas diskusijas opozicija ir Vyriausybė galėtų pradėti baigus parengiamuosius darbus – po kelių savaičių.
ELTA
vinas | 2022-07-24
|
Hm, leidžia rašyti tik didžiosiomis – o.k., tebūnie.
Ar galima tikėti banku kurio vadas (Vasiliauskas) pareiškė kad moralė ne šio pasaulio dimensija? Aišku ne.
Šimonytės vyriausybė krizę ir infliaciją „valdo“ pagal tris principus:
1. Tik ne kaip siūlo opozicija
2. tik ne kaip daro kitos valstybės
3. kad tik žmonėms nebūtų lengviau.
Garsusis milijardas, kurio baisisi bankininkai ir išplėtę akis rėkia valdantieji kad nėra iš kur paimti jau seniai paimtas iš Lietuvos žmonių. INfliacija pakėlė kainas ir tuo pačiu surenkamą pvm ir akcizus.
Kai infliacija 20 procentų po pusmečio pakelti pensijas 5 procentais ir tuo didžiuotis stipru. Kad kainomis lenkiame vokietiją taip pat.