„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Gyvename nuolatinės kaitos sąlygomis. Į pašėlusį gyvenimo tempą įsukta ir šiuolaikinė mokykla. Kaip joje jaučiasi mokiniai, ką jie galvoja?
Su Subačiaus gimnazijos mokine Migle NAGROCKYTE ir pasikalbėjome apie mokyklą, sportą. Mergina lanko lengvojo kultūrizmo užsiėmimus, groja. Kaip ir visus jaunus žmones ją domina ir šiuolaikinės technologijos. Jos karta jau užaugo interneto eroje.
Kaip jautiesi savo mokykloje?
Aš einu į Subačiaus gimnaziją. Nors sakoma, mokykla – antrieji namai, bet ne visi vaikai joje gerai jaučiasi. Jei galėčiau, padaryčiau, kad mokykloje nebūtų patyčių, būtų lengvesnės kuprinės ir ne toks didelis spaudimas mokytis. Dauguma mokinių jaučia stresą, tarp jų ir aš, dėl mokslo, nes nežinai, kas laukia kitą dieną. Gal kokį savarankišką darbą reikės rašyti ar vyks patikra? Visa tai tikrai mokiniams kelia didžiulį nerimą.
Kaip Tau atrodo, ar mokyklinės uniformos privalumas, ar atgyvena?
Uniformos man nelabai patinka, nes nepatogu su jomis judėti, ir negali rengtis kaip nori. Tai varžo fantaziją. Antra vertus, gal ir neblogai, kad visi mokiniai privalo į pamokas ateiti daugmaž vienodai apsirengę. Tuomet visi jaučiasi lygūs, neišsiskiria nė vienas savo prašmatniais ar labai prastais apdarais. Bet galėtų būti ne uniforminiai švarkai, o kokie nors megztiniai. Su jais tikrai būtų patogiau ir bėdų dėl to drabužio švaros nekiltų. Švarkus sunku valyti ir išplovus išlaikyti tokią pat jų formą.
Kaip reikėtų stiprinti mokinių sveikatą, fizinę būklę?
Toli, bet aišku, ne per toli, gyvenantys mokiniai galėtų važinėti dviračiais į mokyklą ir būti už tai atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Tada jiems negrėstų nutukimas ir apskritai jaustųsi sveikesni. Kiti mokiniai, kurie gyvena arčiau, nuo tų pamokų neišsisuktų. Kūno kultūros pamokoms įrengčiau sporto salę, kurioje mokytojai vestų įvairias treniruotes, ir apie pasiekimus būtų pranešta tėvams per specialų tinklalapį, skirtą tėvų ir mokytojų pokalbiams. Ten tėvai galėtų laisvai bendrauti su mokytojais ir būtų atsakoma į visus norimus klausimus.
Kaip dar informacinės technologijos galėtų tobulinti bendravimo ir mokymosi procesą?
Taip pat reikėtų kompiuterinės programos, skirtos mokytojams ir mokiniams bendrauti. Mokantis visko nebereikėtų rašyti ranka. Tiesiog mokytojas atsiųstų darbą mokiniui ir mokinys jį atlikęs persiųstų atgal. Taip būtų atliekami namų darbai. Tai nekliudytų vaiko laisvalaikiui, nes ir vaikščiodamas su draugais jis galėtų atlikti užduotis internetu. Galbūt su jais padiskutuotų užduotą darbą ir geriau išmoktų naujus dalykus. Tokia mokykla gana gerai išauklėtų vaikus ir parengtų juos gyvenimui. Vaikas augdamas nepatirtų didelio psichologinio spaudimo, bet ir neišsisuktų nuo namų darbų bei kūno kultūros pamokų. Būtų ugdomas jo pareigingumas ir atsakomybė. Bendravimas būtų labiau pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu ir nuolatiniu dėmesiu.
Nuo interneto, naujų technologijų mes niekur nepabėgsime. Tuos dalykus reikia kuo labiau pritaikyti mokyklose per pamokas. Manau, kad jų bijoti nereikia. Tos technologijos tikrai neužgoš gyvo bendravimo tarp mokytojų ir mokinių, tėvų, bet padės vieniems kitus labiau suprasti. Aš pati savo mokykloje jaučiuosi gana gerai ir saugiai.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ