Autorės nuotrauka
Sparčiai kylant šildymo kainoms, vis dažniau atsigręžiame į tai, ką mums duoda gamta, ieškome alternatyvų, kaip galima pasigaminti pigesnio, ekologiškesnio kuro.
Sausio mėnesį Skapiškyje gyvenantis ūkininkas Algirdas Notkus pirmasis mūsų rajone pradėjo gaminti naują kuro rūšį – iš šiaudų suspaustas granules.
„Kol kas dar tik darbo pradžia, todėl apie rezultatus sunku kalbėti. Buvo ir nusivylimo, ir ekonominių netekčių, – sakė ūkininkas. – Sumanymas kilo mano sūnui. Teko daug kur nuvažiuoti, skaityti literatūros apie tokios produkcijos gamybą. Visgi, kai pradėjome įrenginėti cechą, supratome, kad žinome labai mažai. Gal todėl nebuvo išvengta klaidų. Tik dabar galiu lengviau atsidusti ir pasakyti, kad daug nervų ir nemigo naktų kainavęs sumanymas pavyko.“
A. Notkus pasakojo, kad nuvykęs į Lenkiją pastebėjo, jog ten labai populiari šiaudų briketų gamyba, nes daug žmonių apšildo būstus būtent tokiu kuru. Tačiau plačiau pasidomėjus, paaiškėjo, kad granulių gamyba turi didesnę paklausą.
Ūkininkas pasakojo, jog kai kuriuos įrengimus pasigamino patys, nes nesiryžo rašyti projektą paramai gauti, todėl teko galvoti, kaip galima viską padaryti pigiau. Radviliškyje gaminamos įrangos kaina yra 700 tūkstančių litų be PVM.
„Buvo visko. Kai ką teko iš naujo perdaryti, nes pradėjus gamybą pamatėme trūkumus, – pasakojo A. Notkus. – Pirmoji linija buvo su kinų gamybos presu. Dabar jau veikia ir antroji – ukrainiečių gamybos. Kai viskas susistyguos, tikiuosi, kad per parą bus galima pagaminti ne mažiau kaip 15 tonų šiaudų granulių.“
Šiaudo kelias
Pasak pašnekovo, gamybai tinka šiaudai ar žolės tik tuomet, kai jų drėgmė ne didesnė kaip 17 procentų. Jeigu žaliava yra drėgnesnė, krinta pagamintos produkcijos kokybė. Prie linijos dirba du žmonės. Vienas žmogus atsiveža šiaudus iš stirtos, išima virveles ir paduoda į draskytuvus. Čia žiūrima, kad šiaudai nebūtų per drėgni.
Toliau šiaudas susmulkinamas iki 5-7 centimetrų ilgio. Paskui jis malamas 6 milimetrų sietu. Vėliau patenka į dozatorius, kur paruošta žaliava padalijama granuliatoriams. Ten vyksta šiaudo suspaudimo procesas. Kai suspausta granulė išeina iš matricos, ji būna labai karšta – tuo metu išgaruoja visa šiaudo drėgmė. Suspaustos granulės keliauja į šaldytuvą, ten atvėsta ir tuomet jau byra į paruoštus maišus. Iš vienos tonos šiaudų pagaminama 900 kg granulių. Šiaudų granulių kaitrumas prilygsta malkoms.
Šiaudai – deficitas
„Šiandien ūkininkai jau šiaudų nebeparduoda, nes tai vertinga trąša žemei, – sakė pašnekovas. – Todėl granulių gamybai naudojome ne tik šiaudus, bet ir šieną, įvairias žoles. Nuo savo laukų surinkau visus šiaudus granulių gamybai, todėl teko įsėti tokias tarpines kultūras, kurios patręštų žemę. Paskaičiavau, kad norint, jog šiaudų granulių gamyba vyktų visus metus, reikia turėti apie 3 tūkstančius tonų šiaudų.“
Anot ūkininko, Lietuvoje daug žmonių yra nusivylę granulių gamyba, nes įsirengę gamybos linijas susidūrė su žaliavos trūkumu.
Pirkėjų – netrūksta
Kol kas ūkininkas savo produkciją parduoda į užsienio valstybes, nes mūsų kraštuose dar yra nedaug šildymo katilų, pritaikytų kūrenti tokiomis granulėmis. Vienos tonos šiaudų granulių kaina – 300-350 litų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ