Rytiečių išmintis teigia, kad apsilankius pirtyje prašviesėja protas, atsiranda gaivumo pojūtis, pagerėja sveikata, užplūsta jėgos, pagražėja oda.
Dar daugeliui pirtis asocijuojasi su prabanga, tačiau, kaip ten bebūtų, – tai labai reikalingas pastatas. Vyresnio amžiaus žmonės dar su nostalgija prisimena tuos laikus, kai kaime artėjant savaitgaliui ar prieš didžiąsias šventes kaimynas, iškūrenęs pirtį, nusimaudyti ir išsikaitinti bei pasivanoti beržine vanta kviesdavo ir aplinkinius.
Dabar pirtele jau nieko nenustebinsi. Atsirado dar vienas būdas – kol kas mums gana egzotiškas – maudynės kubile.
Pirtelė – pagal norus ir kišenę
Kur ir kada atsirado pirtis, nėra tiksliai žinoma iki šiol, tačiau rašytiniuose Lietuvos istorijos šaltiniuose ji minima jau XIII a. Pirčų istorija formavosi ilgą laiką, todėl kai kurioje literatūroje teigiama, kad būtų neteisinga skirstyti jas pagal kažkurio krašto pomėgius (pas mus yra paplitę apibūdinimai: „suomiška“, „rusiška“, „lietuviška“). Manoma, kad teisingiausia jas būtų vadinti tradicinėmis. Tradicinėse pirtyse oro temperatūra gali svyruoti nuo 40 C iki 130 C – priklausomai nuo santykinio oro drėgnumo ir besikaitinančiųjų pageidavimų.
Tokių pirčių pagrindinė vidaus apdaila – mediena. Pasak specialistų, pirties įrengimui naudojant lietuvišką medieną, geriausia rinktis lapuočius: liepą, drebulę, juodalksnį. Spygliuočiai savo savybėmis kai kur gerokai pranoksta lapuočių medieną, tačiau užaugę mūsų sąlygomis pirtims jie nėra tokie tinkami (kadangi kaisdami išskiria daug sakų). Todėl naudojant spygliuočių medieną, kur kas geriau rinktis suomišką Karelijos eglę arba pagal specialią technologiją paruoštą ir atrinktą šiaurinę pušį. Norint įsirengti išskirtinę pirtį, apdailai puikiai tiktų Kanadoje augančio raudonojo kedro mediena.
Ši mediena savo savybėmis lenkia daugumą kitų medienos rūšių, tačiau jos kaina yra prieinama ne kiekvienam, norinčiam turėti tiesiog gerą pirtį. Žinoma, mediena tėra tik vienas iš elementų, kuriuos teisingai sudėjus gausime naudingą ir malonią pirtį. Pirties kokybei taip pat svarbu planavimas, konstrukcija, ventiliacija ir kiti veiksniai.
Ar kupiškėnai mėgsta pasikaitinti pirtyje, pasidomėjome paskambinę į Noriūnuose esančią įmonę, kuri reklamoje teigė, jog gamina pirtis.
„Taip, žmonės statosi pirteles, – patvirtino įmonės direktorius Alvydas Ličys. – Užsakovams svarbiausias kriterijus yra kokybė, žinoma, ir kaina. Kiekvienas, norintis turėti savo pirtelę, pareiškia norus, o tada jau prasideda darbas. Šiuo metu norintys turėti nedidukę nuosavą pirtelę turėtų pakloti apie 12-15 tūkstančių litų“.
Minėtoje įmonėje galima užsisakyti ir maudymosi kubilų. Jie, pasak A. Ličio, populiaresni rudenį – tada padaugėja užsakymų. Beje, kubilų kaina mažesnė – apie 3 000 Lt.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ