Šią vasarą gražėjant Kupos pakrantėms, į akis vis labiau ima kristi prie pat upės stūksantis senas raudonų plytų namas, kuriame anksčiau buvo kalėjimas. Jis ir jo aplinka kažkodėl netvarkoma. “Mintys” pasidomėjo šio vaiduoklio istorija.
Ant namo pritvirtinta memorialinė lenta skelbia, kad čia 1944 – 1954 metais buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo metu kankinamas jis pats – išdaužyti langai, rėmai sumesti vidun, trupa statinio kampai.
Pusę metų nėra jokio atsakymo
Dabar buvusio kalėjimo statinys priklauso UAB “Bočiupis”. Bendrovės direktorius Vilius Valentėlis “Mintims” pasakojo, kad yra nusiteikęs aktyviai prisidėti prie miesto gražinimo ir dabar, ir ateityje. Tačiau, anot jo, pastaruoju metu nerandama bendros kalbos su Savivaldybe. V.Valentėlis jau daugiau kaip prieš pusę metų Savivaldybei padavė prašymą dėl minimo pastato renovavimo ir aplinkos aplink jį sutvarkymo. Kol kas “Bočiupis” iš miesto valdžios negauna jokio oficialaus atsakymo.
V. Valentėlio tvirtinimu, iki šiol vaikščiojama iš vieno kabineto į kitą, bet jokios apčiuopamos naudos tos kelionės neduoda. Dar kartą įsitikini, kad deklaruojama, jog reikia bendradarbiauti su verslu ir jam padėti, bet realus gyvenimas kalba apie visai ką kita.
Bendrovė investavo į pastatą pinigus. Nupirktas pastatas neremontuojamas kas dieną vis labiau yra, nekalbant, kad jau prarasta daugybė brangaus laiko, vadinasi, ir pinigų. Verslininkas tiesiog nebežino, kada jam bus leista pradėti dirbti ir sutvarkyti pačiame miesto centre stūksantį vaiduoklį.
Kiek laiko reikia sprendimui priimti?
Rajono vyriausioji architektė Euchrida Sipavičienė “Mintims” patvirtino, kad dabartinis namo savininkas į Savivaldybę kreipėsi jau tikrai senokai, tačiau oficialaus atsakymo iki šiol negavo todėl, kad nelabai aišku, ką reikėtų atsakyti. Galutinį žodį čia turėtų tarti Paveldo specialistai iš Vilniaus, bet jie kol kas tyli.
Anot E. Sipavičienės, šis griūnantis namas nepriklauso paveldo objektams, tačiau sklypas, kuriame jis stovi, yra paveldinėje zonoje. Mat, šalia esantis senasis paštas jau yra paveldo objektas, o jo žemė, ko gero, gali tęstis iki pat Kupos.
Savivaldybė dabar negali nei išduoti leidimo namui rekonstruoti, nei uždrausti tai daryti, nes negavo atsakymo iš Paveldo institucijų. Kol kas dar neaišku net ir tai, iš kokios institucijos reikia laukti atsakymo.
Komisija iš Vilniaus buvo atvažiavusi prieš gerą mėnesį. Pasižiūrėjo ir išvažiavo tartis. Kiek jie tarsis, niekas nežino.
Viena yra aišku, kad apie savo sprendimus ar negalėjimą juos priimti institucijos privalo oficialiai informuoti interesantus. Taip per mėnesį verslininkas iš Savivaldybės turėjo gauti atsakymą apie susidariusią padėtį, taip ir pati savivaldybė privalėjo gauti atsakymą iš Paveldo tarnybų. Negavo nei vienas, nei kitas. Ir jei valdininkams tai yra geriausiu atveju nepatogu dėl problemos sprendimo vilkinimo, tai verslininkui tiesiog dega lėšos. Štai jums ir paritetinis verslo ir valdžios bendravimo pagrindas.
Įdomu dar ir tai, kad paveldo sąrašuose esantis paštas, mūsų aptariamas namas vaiduoklis ir dabar “Leader price” priklausantis pastatas yra vienas ansamblis, tačiau “Leader price” nesunkiai gavo teisę susiremontuoti statinį, nes jie nenorėjo praplėsti pastato ribų, o V. Valentėlis nori savo kalėjimą sujungti su šalia esančiu pastatu. Čia jau atsirado žemės tvarkymo klausimai, kurių sprendimų niekaip nepavyksta rasti.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS