Laukuose baigia subręsti šių metų derlius. Tačiau ūkininkai nerimauja, ar pavyks visą jį išsaugoti, nuimti ir sutarta kaina parduoti. Žemdirbiai baiminasi ne tik permainingų orų, bet ir šernų bei kitų kanopinių žvėrių antplūdžio savo pasėliuose. Nuotaiką kai kuriems ūkininkams gadina ir nesusikalbėjimas su medžiotojų būreliais, kurių medžioklės plotai plyti jų laukų teritorijoje.
Ar pajėgūs, ar suinteresuoti ūkininkų pasėlius saugoti medžiotojai, kam reikėtų atlyginti žvėrių padarytus nuostolius, ar negeriau būtų, jei patys ūkininkai galėtų saugoti savo laukus? Ar visi norintys gali tapti medžiotojų būrelių nariais? Ar ta narystė prieinama tik privilegijuotųjų kastai, mėgstančiai rafinuotai praleisti laisvalaikį?
Pasigenda medžiotojų aktyvumo
Trys rajono jaunieji ūkininkai Ramūnas Tubelis, Egidijus Černius ir Mantas Šlapelis šiuo metu labai sunerimę, ar pavyks apginti nuo žvėrių savo žirnių, javų pasėlius. Šių ūkininkų laukai plyti už Šepetos, Papilių, Rakučių kaimų teritorijoje. Šiose vietovėse yra ir Vidugirių medžiotojų būrelio medžioklės plotai. Dėl savo būsimo derliaus sunerimę vyrai, sakė, kad jie labai pasigenda bendros kalbos su čia medžiojančiais žmonėmis, apskritai jų netenkina medžiotojų požiūris į ūkininką – žemės savininką.
Pasak R. Tubelio, reikėtų, kad Vidugirių medžiotojų būrelis imtųsi aktyvesnių veiksmų saugant ūkininkų pasėlius nuo žvėrių niokojimo pavasariais – balandžio ir gegužės mėnesiais, kai vyksta sėja, ir nuo liepos antros pusės, rugpjūtį, kai baigia bręsti ir yra dorojamas derlius.
„Šiemet per Kupiškio medžiotojų ir žvejų draugiją raštu kreipiausi tuo klausimu į Vidugirių medžiotojų būrelį. Informavau, kur yra mano žemės plotai, pridėjau pasėlių planą, nurodžiau, kur ir už kokią sumą ko esu pasėjęs. Tačiau medžiotojai nekreipia jokio dėmesio į mano prašymą. Tiesa, šio medžiotojų būrelio vadovas Romusis Jablonskas man kartą skambino ir sakė, kad pravažiuos pro mano laukus, kai žirniai sunoks. Jie jau baigia nokti, o medžiotojų aplinkui nė kvapo. Pats apvažiavau, apėjau palaukes. Nėra jokių pėdsakų, kad būtų laikinus bokštelius statę pamiškėje. Nebent gal kartu su šernais iš miško atsėlina. Šių žvėrių vieną kitą brydę pasėliuose jau pastebėjau“, – negailėjo kritikos medžiotojų adresu pašnekovas.
Ūkininkas sakė, kad jo prašoma užfiksuoti, kokia kaina parduosiąs žirnių derlių. Iki šiol nesiryžta to padaryti, nes nuogąstauja, kad gali įsipareigojimų neįvykdyti, jei šernai nusiaubs pasėlį. Jam nepriimtina, kad Vidugirių būrelis priėmė nutarimą sekmadieniais ir pirmadieniais nemedžioti. Juk žvėrys minta kiekvieną dieną. Pats jis šiomis dienomis neturi teisės tykoti šernų savo laukuose, nes nepriklauso Vidugirių medžiotojų būreliui, nors medžiotojo bilietą ir šautuvą turįs. Jei čia medžiotų, būtų prilygintas brakonieriui. Tokie įstatymai. Jo nuomone, nieko verti ir medžiotojų pasakymai, kad galėsiąs prie jų prisijungti, kai jie budės prie jo pasėlių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ