Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Iš arti geriau matyti – tokio požiūrio vedama, šalies valdžia pernai rudenį nusprendė neįgaliųjų organizacijų finansavimą ir kontrolę perkelti į savivaldybes. Būta diskusijų, nerimo pačioje neįgaliųjų bendruomenėje, nežinios savivaldybėse. Dabar šias emocijas jau užgožė kasdienė veikla. Kaip naujoji partnerystė atrodo pačių bendradarbiavimo dalyvių vertinimais?
Kanceliarinio darbo padaugėjo
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Bartulienės manymu, neįgaliųjų organizacijos neturėtų jausti esminių skirtumų savo veikloje, nes Savivaldybė neįsakinėja, ką ir kaip daryti, neįveda savos tvarkos. Visos organizacijos turi parengusios savo projektus, šitaip jos dirbo ir anksčiau, tik atsirado pokyčių atskaitomybėje. Dabar reikės Savivaldybei kas mėnesį teikti lėšų paraiškas ir kas ketvirtį parašyti veiklos ataskaitas. Toks atsiskaitymas apibrėžtas Neįgaliųjų reikalų departamento ir rajono Savivaldybės vasario 7 dieną pasirašytoje sutartyje. Ten numatyta, kad Savivaldybė turi kontroliuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdymo eigą, privalo vertinti rezultatus, o ataskaitas reguliariai teikti departamentui. Rajono Savivaldybė tik vasario 27 dieną sudarė šių metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems skirtų lėšų pervedimo ir naudojimo sutartis su šešiais projektų vykdytojais.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiems metams iš viso Kupiškio rajonui paskyrė 123 tūkst. litų, Savivaldybė dar pridėjo iš savo biudžeto 10 proc. skirtosios sumos, taigi iš viso yra 135 tūkst. 300 litų. Praėjusių metų pabaigoje šios lėšos buvo paskirstytos šešių pretendentų projektams finansuoti.
Finansavimas
Lietuvos specialiosios kūrybos draugijai „Guboja“ atiteko 15 tūkst. litų, Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungai – 31 tūkst. litų, Kupiškio neįgaliųjų draugijai – 66 tūkst. litų. Trys viešosios įstaigos, Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro Kupiškio skyrius gavo 13 tūkst. 300 litų, Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras – 5 tūkst. litų ir Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba – 5 tūkst. litų. Prieš paskirstant šias lėšas speciali komisija vertino ir atrinko pateikėjų veiklos projektus.
Pasak skyriaus vedėjos L. Bartulienės, būta įvairių vertinimų ir pastabų dėl tokio lėšų paskirstymo. Savivaldybės administracija ir Neįgaliųjų reikalų departamentas buvo gavę kai kurių komisijos narių, atstovavusių neįgaliųjų bendruomenei, rekomendacijų peržiūrėti skyrimo kriterijus, bet Savivaldybė nutarė nekeisti sprendimo. Koks argumentas nulėmė?
Anot L. Bartulienės, gavusieji mažiau lėšų norėjo jų gauti daugiau, bet atsižvelgta į projektų pobūdį ir apimtis.
Kad jie yra gana skirtingi, matyti ir iš Savivaldybės bei projektų vykdytojų pasirašytųjų sutarčių. Neįgaliųjų draugijos numatomos paslaugos 290 draugijos narių, specialiosios kūrybos draugijos – 23, aklųjų – 27, kurčiųjų – 30, Žmonių su negalia sąjungos – 90, Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos – 31 asmeniui.
Skyriaus vedėja pripažino, kad visi šie paslaugų neįgaliesiems finansavimo ir kontrolės pokyčiai Savivaldybei pridėjo nemažai kanceliarinio darbo, teks paskirti už šią sritį atsakingą atskirą žmogų, manoma, kad tai bus Socialinių paslaugų centro darbuotojas, gausiantis už tai papildomą atlygį.
Galbūt šalies biudžetas neįgaliųjų ir jų šeimos narių socialinei reabilitacijai išgalėtų skirti ir daugiau lėšų, bent tiek, kiek kupiškėnų projektų vykdytojų buvo užsiprašyta, 266 tūkst. litų, bet iš krizės niekaip nepajėgianti išlipti šalies ekonomika tokios naštos nenori užsikrauti. Šiemetis finansavimas yra skurdesnis už pernykštį, neįgaliųjų organizacijoms nurėžta po 2-3 ar net 4 tūkstančius litų. Bet neįgaliųjų organizacijos dirba be pretenzijų ir be iliuzijų, apsipratusios su tokiu atsainiu valdžios elgesiu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS