Nuotrauka iš Europos istorijos.lt
Į kooperatyvus susivieniję ūkininkai gali tapti galinga jėga, tačiau kai čia įsipina dramos dėl pinigų, pavydo ar šiltesnės vietos, kenčia visi jos nariai. O to, ekspertų teigimu, šioje demokratiškoje atstovavimo formoje negali būti.
Per tūkstantis pieno gamintojų, savo produkciją pristatantys kooperatyvui „Pieno puta“, vis dažniau girdi apie nesutarimus ir keistus sprendimus šiame viename didžiausių Šiaurės Lietuvos susivienijimų. Pasigesdami skaidrumo ir aiškesnės kai kurių veiksmų analizės ūkininkai jau patys ėmėsi domėtis, kur plaukia bendras jų turtas.
Artėja valdybos pokyčiai
Ateinantį savaitgalį viena didžiausių mūsų rajono įmonių „Pieno puta“, atstovaujanti visam Aukštaitijos regionui, rengia susirinkimą, kurio metu bus išrinkta nauja šios įmonės valdyba ir direktorius. Šie žmonės 1300 ūkininkų – Kupiškio, Biržų, Utenos, Zarasų ir kitų rajonų pieno statytojus vienijančiai įmonei vadovaus trejus ateinančius metus.
Gal dėl valdžios postų, o gal tylėti dėl tam tikrų dalykų kooperatyvo veikloje nebenori ir patys nariai, tačiau pastarosiomis savaitėmis šioje įmonėje ėmė virti aistros.
Neseniai redakciją pasiekė paties kooperatyvo „Pieno puta“ valdybos pirmininko Arvydo Sirvydžio nuogąstavimai apie šią įmonę žlugdančius sprendimus tarp kolegų. Daugiausia priekaištų pašnekovas turėjo nuo pat „Pieno putos“ pirmųjų metų dirbančiai dabartinei šios įmonės direktorei Jūratei Dovydėnienei.
Trejus metus praleidęs kooperatyvo valdybos pirmininko poste A. Sirvydis skaidrumo pasigedo nustatant ūkininkams pieno supirkimo kainas. Jos, pasak vadovo, skaičiuojamos ne tik pagal pristatomus produkcijos kiekius, bet ir pagal kitus, tik išrinktiesiems, jo žodžiais, žinomus kriterijus.
Be to, A. Sirvydis įtaria ir neteisingus pieno tyrimų duomenis. Iš buvusios įmonės vadybininkės Nijolės Laurinonienės pirmininkas sužinojo, kad pieno supirkimo punktuose į pieną pilamas vanduo, o tikrinant punktus, randami ir antisanitarinės normos pažeidimai.
Keisti šios tvarkos, pasak A. Sirvydžio, įmonės administracija nesistengia. Mat tarp punktų darbuotojų ir kooperatyvo direktorės, anot jo, per daug draugiški santykiai.
Akivaizdžiai per brangūs pirkiniai
Pašnekovas pasakojo, kad prieš trejus metus gavęs naujas pareigas stengėsi kuo glaudžiau bendrauti su savo kooperatyvo nariais. Tuomet jiems žadėjęs ištraukti įmonę iš skolų, kurios siekė 1,7 mln. litų, jau 2009 metais džiaugėsi 2 mln. litų uždarbiu.
Po to pelnas, pasak A. Sirvydžio, ėmė mažėti.
„Dabar per dvejus metus pajamų turi tik apie 200 tūkst. litų. Tai net 20 kartų mažiau nei 2009 metais, nors atsiskaitymas už pateiktą pieną kooperatyvui liko toks pat. Taip, turėjome išlaidų sandėliams, karvių bandai įsigyti. Bet viską atskaičius turėtų likti daugiau nei 3 mln. litų“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, per daug išaugo paties kooperatyvo išlaikymas – jam dabar reikia 0,5 mln. litų per mėnesį, nors administracijos narių skaičius liko toks pat.
Pirmininko spėjimu, tokie lėšų švaistymai galėjo pasireikšti ir dalyvaujant aukcione, kurio metu, anot jo, nupirkti pastatai už nenormaliai didelę kainą.
„Visi buvo įtikinti aukcione pirkti du pastatus ir žemės sklypą už 600 tūkst. litų. Tik po to paaiškėjo, kad už 540 tūkst. litų buvo nupirktas tik vienas pastatas be žemės“, – tvirtino A. Sirvydis.
Pasisamdęs privačius matininkus, pirmininkas išsiaiškino, kad jo vertė negalėtų būti didesnė nei 200 tūkst. litų. Šiame pastate dabar glaudžiasi įmonės administracija, garažai.
„O kitas pirkti planuotas pastatas net nebuvo parduodamas aukcione“, – pridūrė A. Sirvydis. – Tiesa, vėliau direktorė pasiūlė nupirkti dar vieną pastatą už 100 tūkst. litų, nes esą administracijai mažai patalpų. Tam aš kategoriškai prieštaravau – nereikia dar labiau apkrauti žmonių išlaidomis. O be to, ar gali dviejų greta esančių pastatų kainos taip smarkiai skirtis?“
Brangūs tušti garažai
Neūkiškumą ar tyčinę žalą pirmininkas pastebėjo ir naudojantis Puponių kaimo pienvežių garažais. Praėjusiais metais, anot jo, kad žiemą pienvežiai neužšaltų, kooperatyvas nuomojo garažus Puponyse. Tai kainavo po 1 000 litų kas mėnesį. Įsigijus naują pastatą, A. Sirvydžio teigimu, už tuščius likusius garažus be jokio valdybos pritarimo ir toliau kurį laiką mokėjo po 3 tūkst. per mėnesį.
Pašnekovui keisti ir kooperatyvo administracijos kolektyvo sudarymo principai. Anot jo, čia paliekami tik direktorei J. Dovydėnienei lojalūs žmonės – kiti skrenda lauk.
Tie patys draugai, pasak pirmininko, ir direktorei atlyginimą iki 7 tūkst. litų pernai padidino.
„Mūsų kooperatyvas pristatomas kaip puikiai veikiantis, bet jo viduje yra labai daug problemų“, – pabrėžė kooperatyvo „Pieno puta“ valdybos pirmininkas.
Vadovas turi užtikrinti tvarką
Tokias savo vadovo kalbas išklausiusi kooperatyvo direktorė J. Dovydėnienė teigė, kad čia ne kas kita, kaip nesąžiningas savo kolektyvo skalbinių plovimas viešumoje. Anot jos, net ir du šeimos nariai kartais susipyksta, o čia tokia didelė įmonė taip pat neišvengia visokiausių nesusipratimų ar net klaidų. Tokie reikalai, pašnekovės nuomone, sprendžiami konstruktyviai įmonės viduje.
„Natūralu, kad tokioje įmonėje kaip „Pieno puta“ ne visiems viskas patinka, tačiau ar reikia tokiu būdu reikšti savo pretenzijas. Ypač keista, kad taip elgiasi pats valdybos pirmininkas. Tai jis privalo užtikrinti, kad mūsų darbe būtų viskas gerai, ir prižiūrėti. O aš tik jo pavaldinė“, – teigė J. Dovydėnienė.
Pašnekovės nuomone, šias audras kooperatyve galėjo sukelti artėjantys valdybos rinkimai bei prieš metus jai pakeltas atlyginimas. Patvirtinant šią sumą, kaip ir svarstant kitus klausimus, anot jos, balsavo visa įmonės valdyba.
„Kooperatyvo valdyba ir yra pati demokratiškiausia valdymo forma. Jos nariai priima tam tikrus sprendimus balsų dauguma, ir jei kai kam nepatinka, privalo susitaikyti – gal ne viską padarė, kad įtikintų kitaip“, – sakė direktorė.
Pienas – kokybiškas
Apie jai pateiktus priekaištus J. Dovydėnienė atsiliepė, jog tai nepasverti pramanai ir juos komentuoti direktorė atsisakė. Kooperatyvo nariams, ūkininkams, pašnekovė norėjo pasakyti, kad aštuntus metus gyvuojanti įmonė „Pieno puta“ yra didžiausias smulkių ūkininkų kooperatyvas Lietuvoje ir jo apyvarta per metus siekia 4 mln. litų. Todėl šiam darbui neužtenka vien parėkauti – pasak direktorės, reikia daug darbo ir žinių.
„Praėjusiais metais už įmonės metų veiklą VĮ „Pieno tyrimai“ mus įvertino geriausiu supirkėjo statusu tarp didžiausių pieno supirkėjų. O tai yra įvertinimas už sąžiningą darbą“, – sakė J. Dovydėnienė.
Be to, kooperatyvo darbą, pasak pašnekovės, reguliariai tikrina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji kooperatyvui priekaištų kol kas neturėjo.
„Žinia, kad Lietuvos pienas, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, gana smarkiai atsilieka dėl kokybės. Mes galime pasakyti, kad daug dirbame šioje srityje, rūpinamės įvairiais pašarais siekdami geresnių rezultatų ir problemų dėl kokybės neturime“, – patikino kooperatyvo direktorė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ