Nedarbas Kupiškyje – dabartinė padėtis, prognozės, kaip stabdyti emigraciją, ką daryti, kad žmonės pasijustų nors kiek saugesni dėl rytdienos, diskusiją tokia tema spalio 27 d. Kultūros centro vitražų salėje surengė Kupiškio darbdavių klubas, vadovaujamas Zigmanto Aleksandravičiaus. Į ją buvo pakviesti rajono vadovai, verslininkai, seniūnai, darbo ieškantys žmonės ir kiti kupiškėnai, taip pat Seimo nariai, darbo biržos atstovai.
Gaila, ne visi kviestieji atvyko. Diskusijoje neišgirdome nė vieno žmogaus, ieškančio darbo, balso.
Politikų klaidos
Z. Aleksandravičius susirinkusiuosius kvietė atvirai pasikalbėti apie nedarbą rajone, priminė, kad šio reiškinio pasekmės visoje Lietuvoje per dvidešimt atkurtosios Nepriklausomybės metų buvo labai skaudžios. Daug žmonių neatlaikė tokio paniekinimo, pažeminimo, nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų ir savo noru išėjo iš gyvenimo, kiti išvyko svetur. Tokią situaciją lėmė ir kai kurie klaidingi šalies valdžios sprendimai. Bene didžiausia klaida buvo mokėti bedarbio pašalpas, prilygstančias dirbančiųjų algoms. Tokia politika ne vienam atėmė norą dirbti.
Darbdavių klubo prezidentas negailėjo kritikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio politikai, ypač sumanymui mokėti išmokas tiems, kurie atsisako ūkininkavimo. Anot jo, tokiu būdu sunaikinti smulkieji mūsų ūkeliai, o be darbo likę kaimiečiai baigia prasigerti. Sveikam žmogui reikėjo neduoti nė lito. Pinigus reikia užsidirbti.
Nedarbo vidutiniokai
Kupiškio darbo biržos vedėjos pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė papasakojo, kad šiuo metu nedarbas rajone siekia 11,6 proc. (respublikoje – 10,4 proc.) Net 62 proc. bedarbių yra iš kaimo. Didžiausias nedarbas rajone per pastaruosius dvidešimt metų buvo pernai balandžio mėnesį ir siekė 18,3 proc.
Šiuo metu nedarbas mažėja. Labiausiai jį mažina laikino užimtumo programos. Jei ne jos, tai nedarbas rajone siektų 15,1 proc.
Šiuo metu iš visų darbo pasiūlymų pusė yra nuolatiniam darbui. Didžiausią galimybę įsidarbinti šiuo metu turi pardavimų vadybininkai, buhalteriai, siuvėjos, socialinių darbuotojų padėjėjai, vairuotojai ekspeditoriai. Apie 90 proc. naujų darbo pasiūlymų atsiranda dėl darbuotojų kaitos.
Mūsų rajonas iš kitų išsiskiria labai intensyviai vykdomais viešaisiais darbais.
Pasak L. Vaitiekūnienės, kitąmet didelių darbo rinkos pokyčių rajone neprognozuojama. Naujų darbo vietų turėtų būti registruojama 3-5 proc. daugiau. Jos turėtų atsirasti dėl darbuotojų kaitos pramonės ir paslaugų įmonėse. Nedarbo lygis taip pat gali kristi 3-5 proc.
Stinga lėšų ir motyvacijos
Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos direktorė Lina Kaušakienė papasakojo, kad šioje mokykloje šiemet mokosi 450 mokinių. Čia populiariausios statybininko apdailininko, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo, padavėjo ir barmeno specialybės. Jaunuoliai beveik nesirenka žemdirbiškų specialybių.
Kasmet išleidžiama 150-170 absolventų. Iš pernai mokyklą baigusių 178 mokinių 22 yra registruoti darbo biržoje, 24 tęsia studijas kolegijose ir aukštosiose mokyklose, 28 išvažiavo į užsienį, o visi kiti dirba pagal įgytą profesiją.
Direktorė teigė, kad jaunimas ateina mokytis be didelės motyvacijos. Kai kurie iš jų baigę mokslus nenori dirbti. Parengti labai gerus specialistus trukdo lėšų stoka. Vienam moksleiviui šioms reikmėms yra siriama 24 Lt. „Kaip parengti statybininką apdailininką už tokią sumą?“ – retoriškai klausė direktorė. Anot jos, bėda ir standartinės mokymo programos, nuo kurių nevalia nukrypti. Taip pat per mažai su darbdaviais bendraujama.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ