Mokslininkai vienu balsu tvirtina apie jau akivaizdžiai regimą pasaulio klimato kaitą. Vadinasi, turi tai pajusti ir visa, kas gyva žemėje. Ir pati žemė. Galbūt galima šį procesą prognozuoti, pačiam žmogui prisitaikyti, negyventi tik baime ir spėlionėmis, kokia bus žiema, koks pavasaris, vasara ir ruduo…
Iniciatyvos imasi žemdirbiai, kviesdamiesi į talką mokslininkus. Šie atlieka dirvų tyrimus, stebi augalų vystymąsi, taiko įvairius žemės dirbimo būdus, analizuoja gautus rezultatus.
Toks bandymas visus metus tęsėsi Kupiškio rajone. Iš Pasvalio, Rokiškio, Biržų ir Kupiškio susirinkę ūkininkai analizavo mokslininkų pateiktus tyrimų duomenis tema „Neariminio žemės dirbimo technologijų taikymas skirtingos granuliometrinės sudėties dirvose“.
Su šeimininko iniciatyva
Tyrimus atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai Dalia ir Virginijus Feizos. Sumanymas kviestis į pagalbą mokslą kilo ūkininkui Zigmantui Aleksandravičiui, kelias pastarąsias žiemas patiriančiam didelius žieminių rapsų derliaus nuostolius.
„Ką daryti: gal ieškoti atsparesnių šalčiams veislių, gal taikyti kitokias žieminių kultūrų priežiūros technologijas, kitaip žemę įdirbti, kruopščiau laukus parinkti?“ – tokius klausimus mokslininkams pateikė ūkininkas.
Pasak Žemdirbystės instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. V. Feizos, išgirdus ūkininko pageidavimus, kilo mintis imtis išsamaus tyrimo ne tik Kupiškio rajone, bet apimti ir kitus regionus, su kitokiomis dirvų savybėmis, žemės reljefu. Kupiškio projektas jau baigtas, rudeniop bus vykdomi tyrimai vidurio Lietuvoje, galbūt Radviliškio ar Kėdainių rajonuose, ir šiaurės Lietuvoje, apie Pasvalį.
Ketino bandymą… užarti
Tyrimams pernai vasarai baigiantis buvo parinktas 5 ha plotas, jis suskirstytas į šešias darbo zonas, kur taikytos skirtingos žemės įdirbimo technologijos: tradicinio žemės dirbimo (arimo), supaprastinto, ražieninės sėjos. Dirbta su įvairia technika, dirvos purentuvu, lėkštinėmis akėčiomis, kelių rūšių sėjamosiomis. Bandymų lauke rugpjūčio 9 dieną pasėtas žieminis rapsas „Sunday“, švediška rapsų veislė.
Iš rudens ir pavasarį mokslininkai atliko agrocheminius ir fizikinius dirvos tyrimus, sekė dirvos kietumą, drėgmę, temperatūrą, elektrinį laidumą, dirvos kvėpavimą, vertino augalų išsivystymą. Rudenį geriausiai atrodė suarti laukeliai, dirva, įdirbta su purentuvu, prastesni buvo plotai, kur sėta į nedirbtą dirvą, ražieną. Šiuo būdu dirbama Amerikoje, taigi jų metodai mums netinka.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS