Su baime stebime, kaip į Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas užsienio valstybes išsikrausto Lietuva. Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų pradžios per dešimt mėnesių savo išvykimą iš šalies deklaravo beveik 75 tūkst. gyventojų. Tai keturiskart didesni emigracijos mastai nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė – spėjama, kad kas antras trečias lietuvis nedeklaravo savo išvykimo.
Skaičiai – tik apčiuopiami
Jei anksčiau smalsiai klausydavome kaimyno pasakojimų apie tolimą giminaitį iš Amerikos, tai šiandien turbūt kiekvieną lietuvišką šeimą yra bent truputį palietusi emigracija. Dabar, ko gero, jau nieko nebestebina internetu su Anglijoje triūsiančiais vaikais bendraujantys tėvai ar anglų kalbą kalanti močiutė, kuri ateityje norės labų dienų perduoti užsienyje augančiam vaikaičiui.
Tikrąjį emigrantų skaičių sužinosime po 2011-ųjų Lietuvos gyventojų surašymo. O iki tol galime tik apytiksliai skaičiuoti, kiek mūsų tautiečių likę tėvynėje, ir kiek jų laimės ieško svetur.
Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Liucijos Palčiauskienės pateiktais duomenimis, šiais metais Lietuvą paliko apie 80 tūkst. gyventojų. 2009 m. savo išvykimą deklaravo beveik 35 tūkst. lietuvių, 2008 m. – 23 tūkst.
Pernykščių metų duomenimis, Panevėžio apskritis į užsienį išlydėjo beveik 6 tūkst. gyventojų, Kupiškio rajonas – 794.
Pagal amžių labiausiai emigruoti linkę 25 – 29 metų asmenys. Didžiausi traukos centrai – Jungtinė Karalystė ir Airija.
Minimali alga leidžia daugiau
Šiaurės Airijoje pusmetį dirbantis Ignas Budrys iš Noriūnų teigia, kad gyvenimas Airijoje kaip diena nuo nakties skiriasi nuo Lietuvos. Dvidešimtmetis dirbdamas operatoriumi daržovių fabrike gauna ne pačią didžiausią – 800-900 svarų algą. Tačiau už tokius pinigus Airijoje, pasak Igno, pragyventi lengviau nei Lietuvoje už minimalų atlyginimą.
Be to, vaikinas gyvendamas Šiaurės Airijoje leidžia sau ir papramogauti, kas Lietuvoje jam buvo brangoka.
„Čia kainos visai kitos nei Lietuvoje – pinigų galima ir ateičiai pasidėti. Laisvalaikiu su draugais plaukiame laivais į jūrą žvejoti, keliaujame žinomais Airijos turistiniais maršrutais“, – sakė noriūnietis.
Gyvena emigrantas dviejų kambarių bute, kur glaudžiasi šeši lietuviai. Nedideliame Komberi miestelyje, kuriame apsistojęs I. Budrys, gyvena nemažai lietuvių. Jie vietiniams gyventojams visai nekliūva.
Paklaustas, ar planuoja grįžti į Lietuvą, I. Budrys prisipažįsta pasiilgstąs savo gimtinės, tačiau dar 2 – 3 metus žada padirbėti užsienyje: „Aišku, kad norėtųsi grįžti namo, bet ten šiuo metu nėra jokių galimybių gyventi. Krizė jaučiasi ir Airijoje, bet čia nėra taip sunku kaip Lietuvoje. O ir žmonės Airijoje kitokie – eidamas Lietuvoje pamatysi tik niūrius, liūdnus žmonių veidus, o čia visi šypsosi ir žymiai kultūringesni negu lietuviai.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ