Po dvejų metų pertraukos mūsų rajone suskambo sveikinimo žodžiai šimtojo gimtadienio proga. Tokio garbaus amžiaus sulaukė Šimonių miestelio gyventoja Albina Petrauskienė. Jos pasveikinti į jaukius anūkės namus sugūžėjo didelis būrys giminaičių. Jubiliatės nepamiršo ir rajono valdžios bei „Sodros“ atstovai.
Pastaraisiais metais Kupiškio rajonas itin retai begali pasigirti šimtamečiais. Po dvejų metų tokio garbingo amžiaus sulaukė šimonietė A. Petrauskienė. Kitas toks jubiliatas nusimato tik po poros metų.
Tačiau šimoniečiai džiūgauja – daugiausia ilgaamžių per pastarąjį dešimtmetį gyveno būtent jų seniūnijoje. Čia per tą laiką šimtojo gimtadienio sulaukė net šeši gyventojai. Dar keli senoliai jau artėja prie įspūdingo jubiliejaus. Kitą šimtametį šimoniečiai turėtų sveikinti po ketverių metų.
„Gyvenkite šalia Šimonių girios ir tikrai sulauksite šimto metų. Tai patikrintas ilgaamžiškumo receptas“, – sakė šypsodamasis Šimonių seniūnas Algirdas Kairys, sveikinęs savo krašto jubiliatę A. Petrauskienę.
Pati močiutė, įsitaisiusi jaukiame fotelyje, jau nuo ryto laukė savo gimtadienio svečių. Pasirišusi šventinę skarą, kojas šiltai apsivyniojusi pledu senolė juos pasitiko švelniai šypsodamasi. O į visus sveikinimus atsakinėjo tyliais padėkos žodžiais.
Pasak A. Petrauskienės anūkės Nomedos Juozapavičienės, močiutė sunkiai begirdi, skundžiasi suprastėjusia atmintimi ir daugiausia laiko praleidžia lovoje. Tačiau išskyrus šias senatvės bėdas moters sveikata – puiki.
„Kiek prisimenam, močiutė visą gyvenimą buvo sveika ir net ligos istorijos neturėjo. Neseniai buvo truputį sunegalavusi, tačiau jos kraujospūdį pamatavusi gydytoja sakė, kad šis kaip jauno žmogaus„, – apie močiutės savijautą pasakojo anūkė Nomeda.
Be to, sulaukusi šimto metų A. Petrauskienė dar gali pasigirti gana geru regėjimu. Iki šiol spauda besidominti moteris laikraščius skaito be akinių. Tik norėdama paerzinti namiškius šalia dar pasideda padidinamąją lupą.
Ilgaamžės mityba, pasak anūkės, gana išranki. Moteris visiškai nevalgo mėsos, tačiau labai mėgsta saldumynus.
Susirinkusiesiems buvo įdomu, kokia senolės ilgo amžiaus paslaptis. Tikslaus atsakymo išgirsti taip ir nepavyko. Tačiau jubiliatės giminaičiai tikino, kad jų močiutę per gyvenimą vedė itin stiprus ir griežtas charakteris.
„Ji iki šiol mėgsta visiems vadovauti. O jaunystėje buvo labai griežta. Mes, anūkai, su ja augom, tai dažnai tekdavo klūpėti kampe“, – pasakojo N. Juozapavičienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ