Kovo pradžioje „Kupiškėnų mintys“ rašė apie tragiškai pasibaigusį įvykį, kai du vyrai, naktį išplaukę į marias išbandyti valties, apsivertė, o vienas iš jų nuskendo.
Šiomis dienomis rajono apylinkės prokuratūra gavo ekspertų išvadas ir pateikė smulkesnių detalių apie tragediją.
Kovo 5 dieną policijoje dirbantis Viktoras Sokas su savo pažįstamu Vaidu Vasiliausku, dar neturinčiu nė trisdešimties metų, baigė taisyti seną valtį ir nutarė ją išbandyti. Jau naktį vyrai išplaukė į marias pasižiūrėti, ar valtis nepraleidžia vandens.
Irklavo V. Sokas, o V. Vasiliauskas sėdėjo valties priekyje. Tuo metu pūtė stiprus vėjas, buvo nemažos bangos. Netrukus vyrai pamatė, kad į valties priešakinę dalį teka vanduo. Tada V. Vasiliauskas perėjo į valties užpakalinę dalį, o policininkas ir toliau irklavo. Vanduo per siūlės skverbėsi ir toliau. Netrukus valtis apvirto. Tai atsitiko 100 metrų nuo kranto.
Nors krantas buvo ranka pasiekiamas, bet iki jo nusigauti pavyko tik V. Sokui. Vėliau jis ikiteisminį tyrimą vedantiems prokurorams pasakojo, kad pats laikėsi įsikibęs valties, o V. Vasiliauskas nutarė krantą pasiekti savo jėgomis, nors V. Sokas ir prašė draugo, kad ir jis laikytųsi valties.
V. Sokas vis pašaukdavo į krantą plaukiantį draugą. Šis vis atsiliepdavo. Paskutinį kartą policininkas išgirdo, kaip draugas šaukia, kad yra labai šalta. Netrukus sutraškėjo prie kranto augantys meldai. Daugiau V. Vasiliausko balso V. Sokas nebegirdėjo.
Kai policijos pareigūnas įsikibęs į valtį priplaukė prie kranto, ėmė ieškoti draugo. Iš pradžių jam tada dar nebuvo kilusi mintis, kad šis nuskendo. Tačiau kai draugo niekur nesimatė ir jis neatsiliepė į šauksmus, V. Sokas nubėgo kviestis pagalbos. Naktį jis ne iš karto prisiprašė į netoliese esančias sodybas. Žmonės, matyt, bijojo naktį įsileisti sušalusį ir kažko prašantį vyriškį.
Galų gale viena Palėvenėlės gyventoja vyrui atvėrė duris ir leido paskambinti telefonu bei persirengti. Tai buvo jau kovo 6-osios pradžia.
V. Sokas, pasikvietęs savo brolį, grįžo į įvykio vietą ir pasišviesdamas prožektoriumi ėmė apžiūrinėti pakrantes.Visai netoli kranto vyrai pamatė vandens paviršiuje plūduriuojantį kūną. Toje vietoje buvo nebegilu. Keistoka, kad vyras taip ir nesugebėjo pasiekti kranto. Matyt, ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad tuo metu dar buvo pakankamai šalta.
Prokuratūros gautoje ekspertų išvadoje konstatuojama, kad V. Vasiliauskas paskendo. Be to, ekspertai nustatė, kad V. Vasiliauskas buvo išgėręs, o jo žygio draugas V. Sokas – blaivus.
Po tragiško įvykio rajono gyventojai gyvai aptarinėjo versiją, kad pareigūnas su savo pažįstamu plaukė ne valties bandyti, bet tikrinti nelegaliai pastatytų tinklų, tačiau tokiai versijai patvirtinti prokuratūra nerado jokių įrodymų.
Priešingai – prokurorai surado duomenų, kad vyrai dar dieną ruošėsi išbandyti valtį. Apie 17 valandą V. Vasiliauskas skambino savo tėvui ir sakė, kad tada, kai tik baigs remontuoti valtį, plauks į marias jos išbandyti. Dar po pusantros valandos jis tėvui nusiuntė žinutę, kad remontas baigtas, ir vyrai ruošiasi plaukti į marias.
Tėvas, paskambinęs telefonu, bandė atkalbėti nuo tokio sumanymo, o jau kitos dienos rytą sužinojo apie sūnaus žūtį.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS