“Kupiškėnų mintys“ 2001 m. kovo mėnesį rašė, kad Šiaudinių kaimo gyventojai A. N. vis nesiseka su globėjais. Vienas buvo beužvaldąs visą jos turtą, kitas nori panašius planus įgyvendinti, uždarydamas ją į pensionatą. Tąkart apgintį moterį suskato jos kaimo bendruomenė. Net 54 žmonės buvo pasirašę laišką redakcijai, kuriame gynė A. N. nuo bereikalingų išpuolių ir prašė žmogui leisti ramiai gyventi savo namuose ir mokėti jai priklausančią pensiją. Jie teigė, jog moteris sugeba pati savimi pasirūpinti, užsiaugina gyvulių, pavyzdingai tvarko savo žemės sklypą.
Netrukus oficialiu moters globėju tapo Lukonių kaimo gyventojas Gediminas Jėčius.
Kratosi globėjo pareigų
Beveik po septynerių metų G. Jėčius nusprendė atsisakyti A. N. globėjo pareigų. Vyro kantrybės taurė persipildė, kai aplinkosaugininkai aptiko, kad moteris neteisėtai išpjovė 64 egles. Jam, kaip jos globėjui, grėsė 1 751 Lt bauda. G. Jėčiaus teigimu, pareigūnai jam pareiškę, jei nesugausi vagių, tai mokėsi. Vyriškis, keletą dienų praleidęs pasaloje, galų gale aptiko, kas atvyko tvarkyti nukirstų medžių, ir pranešė policijai.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros inspektorius Vidas Valma patvirtino, kad savavališkas kirtimas buvo ir patikslino, kad dėl to yra surašytas protokolas pas A. N. gyvenančiam Petrui Stukui, kuriam ši moteris neteisėtai leido kirsti tuos medžius savo miške, o ne G. Jėčiui. Pastarajam, kaip A. N. globėjui, dėl šio fakto patarta kreiptis į policiją dėl tyrimo. Taip ir buvo padaryta. Šio pareigūno teigimu, tai jau nebe pirmas savavališkas kirtimas A. N. nurodymu.
„Ką gali žinoti, kokių cirkų dar iškrės mano globotinė, kam ką leis. Nebeturiu sveikatos būti globėju. Man pačiam jau 75-eri“, – bėdojo G. Jėčius.
Vyriškis piktinosi, kad Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Vanda Kareivienė jo neatleidžia iš tų pareigų. Pasirodo, jog dėl to reikia kreiptis į teismą. O ten nesumokėjęs žyminio mokesčio – nepakliūsi. „Visus tuos metus jokio atlygio už globėjo pareigas negavau. Tas mokestis man – ne tokia jau ir maža suma. Negi nėra šiuo atveju kokių kitokių išeičių?“ – klausė atėjęs į redakciją G. Jėčius.
Kitų variantų nėra
Socialinės paramos skyriaus vedėja V. Kareivienė paaiškino, kad nuo 2002 m. globėjus skiria ir nuo šių pareigų atleidžia ne rajono meras, bet teismas. Oficialiam žmogaus globėjui reikia kreiptis į teismą, nurodant to atsisakymo priežastis. Suaugusiojo globėjui įstatymas nenumato jokio užmokesčio. Tik globojantys vaikus jį gauna.
Pasak V. Kareivienės, A. N. 1997 m. buvo pripažinta neveiksnia ir pagal įstatymą kažkas privalo ja pasirūpinti. Tiesa, Savivaldybė, atsižvelgdama į moters kraštiečių norą ją apginti, į argumentus, jog ji sugeba pati savimi pasirūpinti, gerai ūkininkauja, netgi buvo kreipusis į teismą dėl jos veiksnumo atstatymo. Tačiau A. N. statusas liko nepakeistas. Visas kaimas negalėjo tapti A. N. globėjas. Tad buvo pasirinktas G. Jėčius, kuris ir pats tų pareigų nesikratė, ir buvo priimtinas pačiai globotinei. Jei šis lukonietis atsisakys globėjo pareigų, tai vėl iškils klausimas, kam patikėti šios moters globą.
V.Kareivienė tvirtino, kad G. Jėčius, jeigu jam sunku sumokėti žyminį mokestį teismui, gali parašyti prašymą jų skyriui dėl vienkartinės pašalpos skyrimo. Rajono globos ir rūpybos taryba svarstytų ir nutartų, ar skirti ją, ar ne. Skyriaus vedėja nepasitarusi pati spręsti tokio klausimo negali.
Savivaldybės teisininkė Vida Mičiūdienė pridūrė, kad bylos dėl globėjo pareigų atsisakymo nepriklauso tai bylų kategorijai, už kurias nereikia mokėti žyminio mokesčio.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ