Specialistų mintys ir patarimai
Pirmoje straipsnio dalyje rašėme ką vaikai jaučia, galvoja apie kompiuterinius žaidimus. Tikriausiai labai pravartu būtų išgirsti ir įvairių sričių specialistų nuomonių bei patarimų.
Tyrimų duomenys – vienareikšmiai
Prieš pusantrų metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko tyrimą „Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieš vaikus“. Tyrime dalyvavo 1089 vaikai nuo 7 iki 18 metų. Nustatyta, kad internetu naudojasi 73 procentai apklaustųjų vaikų, o iš dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodė įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus. Seksualinio ir žiauraus turinio (apie katastrofas, sužalojimus) interneto puslapiai vaikų įvardijami kaip labiausiai juos gąsdinantys. Nors nemaža dalis vaikų nurodo, kad juos gąsdina kompiuterinių žaidimų turinys, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos vaikų – 76 procentai – juos žaidžia.
Skurdi kalba, savi žodžių trumpiniai
„Vis labiau į mūsų gyvenimą žengiančios informacinės technologijos atneša ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Pastebėjau, kad mokiniai, įpratę elektroninius laiškus ar SMS žinutes rašyti be lietuviškų raidžių, taip rašo ir per pamokas. Tai ne vienintelė bėda – atsiradę nauji, tarp jaunimo paplitę trumpiniai taip pat duoda neigiamų rezultatų. Skurdi kalba, ne visada žinoma tikroji žodžio reikšmė, daugiausia vartojami kasdieniniai žodžiai – netinkamo informacinių technologijų naudojimo žala, – sakė Subačiaus gimnazijos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Regina Urbonienė. – Žinoma, kompiuteriniai žaidimai gali duoti ir naudos. Visai nesenai vyko naujo mokomojo kompiuterinio žaidimo „Kieti riešutėliai“ I kompaktinės plokštelės „Tadas Blinda. Kirčiavimas“, pristatymas“.
Mūsų draugai – cenzoriai
Pasaulyje yra dvi pagrindinės žaidimų vertinimo sistemos – ESRB Šiaurės Amerikoje ir PEGI Europoje. Pagal „Bendros Europos informacijos apie žaidimus“ sistemą (PEGI), žaidimai skirstomi į penkias kategorijas: nuo 3 metų, nuo 7 metų, nuo 12 metų, nuo 16 metų ir nuo 18 metų.
Informacija apie apribojimus pagal amžių pateikiama ant žaidimo dėžutės, šalia trumpo žaidimo turinio aprašymo.
Pasak informacinių technologijų mokytojos Aušros Tvarijonienės, nemažai smurtinių, neatitinkančių žaidėjo amžių žaidimų vaikai atsisiunčia iš interneto, todėl tėvams vertėtų susidomėti turinio filtravimo programomis, kurios blokuoja žalingo turinio tinklalapius internete. Kita galimybė – apriboti vaiko darbą su kompiuterinėmis programomis, tai yra sukurti atskirus vartotojų abonementus. Vartotojų abonementai sukuria galimybę kompiuterį naudoti keliems asmenims, tačiau su atskirais kiekvieno failais ir parametrais. Kiekvienas asmuo gali prieiti prie vartotojo abonemento, naudodamas vardą ir slaptažodį.
Vaikams reikia dėmesio ir supratimo
Pasak Kupiškio rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro psichologės Violetos Dimavičiūtės, priklausomybės nuo kompiuterio priežastys yra tokios pačios kaip ir kitų priklausomybių – nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų. Priežasčių reikėtų ieškoti šeimos aplinkoje ir vaikų auklėjime. Gal kompiuteris yra amžinai užsiėmusių ir pavargusių tėvų pakaitalas? Jei vaikas nuolatos įsikniaubęs į kompiuterį, tėvams vertėtų pasidomėti, ar visos jo laisvalaikio valandos užpildytos, ar jis turi draugų, kaip jam sekasi mokykloje.
Kiekvienas vaikas ir jo problemos yra šeimos santykių atspindys. Jei namuose vaikas jaučiasi vienišas, nemylimas, nesulaukia dėmesio, neranda bendros kalbos su tėvais, draugais, ieško kitur prieglobsčio, kuriuo lengvai ir greitai tampa virtuali erdvė, nes ten jis jaučiasi saugus, vertinamas.
Tik saikingas darbas su kompiuteriu nekenkia sveikatai
„Smurtiniai, koviniai žaidimai žaloja vaikų ir paauglių psichiką, alina nervų sistemą, gali sukelti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, kuri gana sunkiai įveikiama. Visai nepatartina dirbti su kompiuteriu 6-8 metų vaikams, o jeigu vaikas vis tik žaidžia, tai turėtų trukti ne ilgiau, kaip 15 minučių per dieną. 9-12 metų vaikams patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant 15 minučių pertraukėles, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pavaikščioti, pažiūrėti į toliau esančius daiktus, pavyzdžiui pro langą. Negalima išjungus kompiuterį, iš karto eiti miegoti, būtina pažiūrėti į tolį, kad atsipalaiduotų akių raumenys, ir akys galėtų gerai pailsėti naktį,“ – pataria Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros sveikatos gydytoja pediatrė Lina Uckuvienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ