Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys buvo sukvietęs visos Lietuvos merus, kuriems pristatė šalies ateities viziją.
Pasitarime Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) buvo aptartos trys temos – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas regioninei šalies plėtrai 2007 – 2013 metams, naujų administracinių vienetų steigimas ir esamų tobulinimas bei Žemėtvarkos skyrių perdavimo savivaldybėms.
Skirtas didelis maišas pinigų
Regioninei plėtrai šešerių metų laikotarpiui yra numatoma skirti 25 milijardai litų. Maždaug vienuolika procentų šios sumos galės skirstyti regioninės plėtros tarybos.
Pasitarime dalyvavęs Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis sakė, kad dar sunku pasakyti, kaip konkrečiai tos lėšos pasiskirstys ir kiek jų gali tikėtis rajonas, nes dar neaišku, kaip jos bus paskirstytos atskiriems regionams. Nelabai aišku, kaip pavyks jas pasidalinti ir regioninės plėtros taryboje, nes tai yra visiškai naujas dalykas.
Ministerija apsimeta, kad dirba
Susirinkime daug vietos buvo skiriama administracinių vienetų optimizavimui ir valdymo tobulinimui.
Pagal VRM viziją, Lietuvoje turėtų būti kelios savivaldybės panaikintos, kelios įsteigtos. Iš viso jų turėtų būti 67. Dabar Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Savivaldybių panaikinimo ar įkūrimo klausimai turėtų būti sprendžiami tik po detalių gyventojų apklausų. Šiuo metu tos apklausos vyko tik kai kur, bet ir ten, kur jos vyko, gyventojai ministerijos peršamomis naujienomis neapsidžiaugė.
J. Jarutis sakė, kad savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, kuris yra ir Druskininkų meras, „sukalė“ vidaus reikalų ministrą už tokias idėjas. Juk neužtenka įsteigti savivaldybes. Joms reikia kvalifikuotų specialistų, kurių trūksta ir dabar esančioms savivaldybėms. O kur rasti naujų? Be to, kiek dar kainuos pinigų naujų administracijų kūrimas…
Ne vienas meras garsiau ar tyliau išsakė nuomonę apie tai, kad reikia nustoti vaidinti, kad vyksta darbas ir reformos, juk sistema funkcionuoja.
Nei ministras, nei kiti pareigūnai taip ir nesugebėjo atsakyti, kodėl sugalvota, kad Lietuvoje reikia 67, o ne, tarkim, 73 ar 51 savivaldybės. Beje, ne viena Europos Sąjungos valstybė jau pasuko administracinių vienetų stambinimo keliu, o mūsų valdžia vis dar kuria smulkinimo kelius.
Eilinį kartą buvo sugrįžta ir prie apskričių funkcijų ir būtinumo, bet kol kas dar nėra net aiškesnės vizijos, kiek tų apskričių reikėtų ir ar iš viso reikėtų.
Kur dėti žemėtvarkininkus?
Svarstant Lietuvos administracinę reformą, galvojama, kam turėtų būti pavaldūs Žemėtvarkos skyriai. Iki šiol jie yra pavaldūs apskritims. Merų nuomone, tuos skyrius būtų galima perduoti savivaldybėms, bet tik tada, kai bus baigta žemės reforma. Dabar likę dar nemažai neišspręstų žemės klausimų. Žinoma, liko patys sudėtingiausi. Matyt, yra pridaryta ir matininkų bei žemėtvarkininkų klaidų, už kurias, Žemėtvarkos skyrius perdavus savivaldybėms, jos ir turėtų atsakyti.
J. Jarutis pritarė nuomonei, kad žemėtvarkos skyriai turėtų būti arčiau žmogaus, juos būtų galima perduoti savivaldybėms, bet tik tada, kai bus baigta reforma.
Jokio sprendimo tuo klausimu taip pat nebuvo priimta. VRM tik norėjo išgirsti merų nuomonę.
Kupiškio rajonas neskils
Pagal VRM pateiktą viziją, savivaldybės teritorijoje turėtų gyventi apie 15 tūkstančių gyventojų. Vadinasi, jei ir bus sugalvota smulkinti administracinius vienetus, mūsų rajonui tai neturėtų būti taikoma.
Neseniai Lietuvoje įsteigtos yra Elektrėnų, Pagėgių ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Pagal VRM projektą dabar numatoma steigti naujas Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Kybartų, Salantų, Jašiūnų, Jiezno savivaldybes.
Tuo pačiu numatoma panaikinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus rajono savivaldybes.
Beje, yra svarstomas ir toks modelis, kad savivaldybės teritorijoje būtų ne mažiau kaip 10 tūkstančių gyventojų. Jei kam nors pašvies, kad toks modelis atitinka gyvenimiškas realijas ir yra pažangus, tai ir mūsų rajone gali atsirasti dvi savivaldybės. Tarkim, Kupiškio ir Rudilių.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS