Praėjusį penktadienį Kupiškyje įvykusi istorija primena detektyvinį siužetą su nežinomaisiais, kurių dalis jau atskleista, bet kita dalis, matyt, liks nežinoma visą laiką.
Prieš kokius dešimt metų panašūs užpuolimai, tik pasibaigiantys gerokai liūdniau, nuolat sukrėsdavo Panevėžį, kuris net lietuviška Čikaga kurį laiką buvo vadinamas. Dabar Aukštaitijos sostinėje užpuolimų gerokai sumažėjo, bet jie persikėlė į rajonus. Neseniai garsiai nuskambėjo sodybos netoli Subačiaus užpuolimas, Gelažių kaimo vyrų ataka prieš Seimo narį ir Panevėžio rajono merą. O štai ir Kupiškyje pernai per rugsėjo pirmosios šventę vidury baltos dienos buvo užmuštas žmogus. Čia jauni vyrai pademonstravo, kad itin įžūlus užpuolimas visai nesislepiant nuo aplinkinių, jiems visiškai įkandamas reikalas.
Užpuolimas įmonės teritorijoje
Valstybinės įmonės “Panevėžio regiono keliai„ Kupiškio kelių tarnybos darbininkui Gintautui Kinduriui rugpjūčio 17-oji buvo eilinė darbo diena, tik jtokios jos pabaigos žmogus nė susapnuot negalėjo.
G. Kindurys “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad baigiantis darbui bendradarbiai paprašė namo parvežti ratlankius. Gintautas sutiko ir kartu su kolegomis išėjo į kiemą, kur stovėjo jo automobilis. Jis įleido į automobilį žmones ir pats jau ruošėsi lipti į mašiną. Staiga prie vaikinų prišoko kokių šešių jaunuolių gauja. Nors įmonės teritorija ir uždara, bet užpuolikams patekti jos vidun niekas nesukliudė.
Iš pradžių jie pasiteiravo, ar tikrai sulaukė Gintauto Kindurio. Kai šis patvirtino tapatybę, jaunuoliai pareiškė, kad jis prieš kelias dienas išdaužė kažkokio automobilio, stovėjusio prie Drūlėnų ežeriuko, langą ir pavogė automagnetolą. G. Kinduriui paaiškinus, kad toks kaltinimas yra absurdiškas, nes jis jokių langų nedaužė ir nieko nepavogė, užpuolikai atokiau stovinčio vaikinuko paklausė, ar jis atpažįstąs G. Kindurį. Šis atrodė gana pasimetęs, bet po dvejonių kažkodėl patvirtino atpažinęs.
Tada vienas iš užpuolikų smogė darbininkui į galvą ir paragino žmogų kartu su jais važiuoti į mišką, matyt, vyriškam pokalbiui. G. Kindurys, žinoma, atsisakė tokios „ekskursijos“. Tuomet vaikinai pareikalavo, kad jis iš mašinos ištrauktų savo automagnetolą. Tokioms „dovanoms“ G. Kindurys taip pat nebuvo pribrendęs. Tada pasipylė smūgių kruša ir rankomis, ir kojomis. Kai mušamam vaikinui pavyko pasprukti, užpuolikai iš jo mašinos išplėšė magnetolą ir nusinešė. Nueidami dar pareiškė, kad G. Kindurys jiems dar liko skolingas 1 000 litų.
Visą šią egzekuciją matė G. Kindurio bendradarbiai.
Apdaužytam vyriškiui medikai nustatė sumušimus keliose vietose – galvoje, nugaroje, rankoje.
Informacija akimirksniu pateko užpuolikams
Praėjus kiek laiko po užpuolimo, G. Kindurys atvyko į policiją parašyti pareiškimą apie įvykusį incidentą. Moraliai gerokai palaužtą jaunuolį lydėjo jo sesuo Deimantė.
Po to sekę įvykiai moteriai padarė neišdildomą įspūdį.
Iš pradžių jai pasirodė, kad policija nelabai net nori pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik jai pareiškus, kad nesiruošia trauktis, buvo pradėtas raštiškas parodymų pildymas. Nukentėjusiojo sesuo sakė, kad kriminalistas V. Bartusevičius savo darbą dirbo nuoširdžiai. Išsiskiriant broliui ir seseriai buvo pažadėta, kad nusikaltėlių bus pradėta ieškoti nedelsiant.
Nukentėjusiajam kalbant su policininkais, patys pareigūnai prasitarė, kad vienas iš užpuolikų galėjo būti toks Linas Blauzdžius. Kadangi rajone beveik visi žmonės vienas kitą pažįsta, netrukus paaiškėjo, kad šio įtariamojo mergina yra Salamiestyje netoliese Kindurių gyvenančių kaimynų duktė.
Kinduriai nutarė nedelsiant pasiskambinti kaimynams. Gal ten pavyks sužinoti, kur yra užpuolimu įtariamas L. Blauzdžius. Kai Deimantė paskambino jo merginai, ši pasityčiodama pareiškė, kad jie jau žino apie tai, jog G. Kindurys parašė pareiškimą. Dabar toks pareiškimas būsiąs parašytas “ir ant šito ubago„. Matyt, tokiu epitetu buvo pavadintas G. Kindurys. Kodėl tas pareiškimas nebuvo rašomas iš karto po nusikaltimo, įvykdyto per Žolinės šventę, taip ir lieka neaišku.
Kinduriams buvo labai keista, kad per kokį pusvalandį nuo pareiškimo įteikimo policijai apie tai sužinojo įtariamojo aplinka. Kokiu būdu taip galėjo atsitikti, aiškinsimės vėliau.
Supykdė policijos nerangumas
Įtariamojo sesuo teigė, kad, jos akimis, padarytas baisus nusikaltimas. Jos brolis buvo pažemintas, sumuštas dieną darbovietės teritorijoje bendradarbių akivaizdoje. Iš jo garsiai reikalauta kažkokių 1 000 litų, iš mašinos išplėšta magnetola. Jos brolis jaučiasi moraliai sugniuždytas, o namiškiai su nerimu laukė, ar nepasikartos dar kokie nors Kupiškio erelių išpuoliai.
Tačiau nuo penktadienio iki pirmadienio policija nieko nepadarė, kad būtų užkirstas kelias tokiam žiauriam elgesiui. Deimantės supratimu, įvykis ne tik kad nebuvo tiriamas, bet įtariamiesiems buvo suteiktas laikas pasiruošti gynybinėms versijoms. Juk kažkokiu būdu apie parašytą pareiškimą įtariamieji sužinojo labai greitai.
Nepatenkinta taip besiklostančiais įvykiais sumuštojo sesuo nuėjo pas policijos komisariato viršininką Anatolijų Krestovą. Vėliau Deimantė vaizdžiai dėstė, kad policijos vadas kaip eilinis pilietis pradėjo mikčioti ir aiškinti, jog informacija galėjo nutekėti per internetą. Moteriai toks aiškinimas pasirodė tiesiog juokingas. Ypač turint galvoje policijos operatyvumą ne tik gaudant nusikaltėlius, bet ir suvedant duomenis į kompiuterinę atmintį.
Policija nežino, kaip galėjo nutekėti informacija
Po tokios informacijos apie nusikaltimą “Kupiškėnų mintys„ rajono policijoje aiškinosi, kaip pareigūnai vertina situaciją. Policijos komisariato viršininkas A. Krestovas rekomendavo pasikalbėti su įvykį tiriančiais pareigūnais.
Šie tvirtino, kad nusikaltimas iš esmės jau yra išaiškintas. Nustatytas įtariamųjų ratas. Jie apklausti. Vienam iš jų pareikštas įtarimas. Jis pats atidavė iš G. Kindurio automobilio išplėštą automagnetolą.
Deja, kaip nutekėjo informacija apie G. Kindurio parašytą pareiškimą pareigūnams, ir lieka mįslė. Jie tvirtino, kad informacija iš policijos garantuotai negalėjo nutekėti. Policininkai svarstė, kad įtariamieji galėjo pamatyti, kaip nukentėjęs atėjo arba išėjo iš policijos. Galėjo pastebėti netoli policijos stovintį jiems pažįstamą automobilį. Taip pat įtariamieji galėjo matyti, kaip policija apžiūri įvykio vietą ir nutarti, kad pareiškimą nukentėjusysis parašė.
Ši nežinoma aplinkybė, matyt, ir liks iksu. Taip pat dar neaišku, ar bus nustatyta, kas iš tiesų apvogė mašiną prie Drūlėnų ežerėlio ir išdaužė jos langą.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS