Dažnokai besikeičianti tvarka dėl leidimų ir draudimų mariomis plaukioti kateriais kelia keblumų ir norintiems pasismaginti, ir besistengiantiems juos sutramdyti. Štai praėjusį penktadienį mariose kateriu plaukiojo iš Vilniaus atvykęs poilsiautojas. Jį sustabdę aplinkosaugininkai nubaudė. Žmogus tvirtino nežinojęs, kad mariose draudžiama plaukioti kateriais. Žinok dabar, kad geras – nežinojo ar apsimetė nežinantis. Kitas greičio ant vandens mėgėjas paspruko. Tas, matyt, žinojo, kad yra pažeidėjas.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėjos pavaduotojas Rimantas Adomauskas “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad 2004 metų balandžio 15 dienos Aplinkos ministro įsakymu buvo numatytos plaukiojimo laiveliais su vidaus degimo varikliais sąlygos. Tame pačiame įsakyme buvo numatyta, kad plaukiojimo sąlygas gali sugriežtinti Savivaldybės tarybos. Mūsų rajono Taryba taip ir padarė. Uždraudė Kupiškio rajono vandens telkiniuose plaukioti su motorinėmis plaukiojimo priemonėmis.
Vėliau, kai 2005 metais vandens telkiniai pateko į Apskrities viršininko administracijos pavaldumą, buvo išleistas kitas įsakymas. Jame buvo numatyta, kad nuo navigacijos pradžios (balandžio 1 dienos) iki liepos 1 dienos 500 hektarų ir didesniuose telkiniuose galima plaukioti kateriais su 8 kilovatų varikliais, o nuo liepos 1 dienos galima plaukioti kateriais su galingesniais varikliais ir vandens motociklais.
Tokia nuostata galiojo iki 2006 metų gegužės mėnesio. Tada įsigaliojo dar vienas įsakymas. Pagal jį Kupiškio mariose, Mituvos ir Notigalės ežeruose, Stirniškių tvenkinyje draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis su vidaus degimo varikliais. Galima plaukioti priemonėmis, varomomis elektriniais varikliai, neribojant jų galingumo, ir jachtomis.
Pasak inspektoriaus, jis dar gali suprasti šios tvarkos nežinančius svečius iš kitų rajonų ar miestų, bet kupiškėnai tą tvarką tikrai turėtų žinoti, juk ne kartą apie tai buvo informuota. R. Adomauskas sakė, kad jei informacijos trūksta, ją įvairiais būdais turėtų pateikti Žvejų ir medžiotojų draugija.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS