Nors išgyvename aukščiausią kultūrinio vyksmo pakilimą – ką tik praėjo sakralinės muzikos ir teatrų šventė “Sielos ilgesys„, o nuo ryt mieste triumfuos tarptautinis kultūrų festivalis “Lingaudala. Kupos kelias„ – miestiečiai piktinasi, jog Kupiškyje nebuvo surengta Joninių šventė.
Trumpa šventės numarinimo istorija
Lietuviai Jonines švenčia nuo pagonybės laikų. Trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena iki šiol lydima legendų, burtų ir savotiškos mistikos. Senovės baltai šią paslaptingą šventę vadino Rasomis, atėjus krikščionybei jos buvo pervardytos į Jonines. Kupiškyje buvo įprastą šią smagiausią vasaros, o ko gero ir metų, naktį švęsti ant Kupiškio piliakalnio. Praėjusiais metais nusprendus, kad piliakalnis per tokius šventimus tik niokojamas, Joninės buvo surengtos prie Pyragių ežero. Ko gero, nusprendus, jog ir šioje erdvėje nerimsta ramybės drumstėjai, Joninės Kupiškyje buvo visai numarintos. Akivaizdu, kad šįkart nugalėjo tiesa: nedarykime šventės, nebus ir problemos.
Nesinorėjo dubliuoti renginių
Apie tai, kodėl mieste nebuvo surengtos Joninės pasiteiravome rajono Savivaldybės vicemero Aido Mikėno, kuris, be kita ko, kuruoja ir kultūros sritį. Pasak mero pavaduotojo, Joninių rengimas – Kultūros centro reikalas, nes ne Savivaldybė, o būtent minėtoji įstaiga atsakinga už renginių organizavimą. Be to, anot vicemero, nereikia pamiršti, kad Palėvenėje vyko “Sielos ilgesys„, tad nesinorėjo renginio dubliuoti.
Kaltę, jog mieste nebuvo organizuotai švenčiamos Joninės, sakralinės muzikos ir teatrų šventei “suvertė„ ir Kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius. Pasak jo, beveik visuose rajono miesteliuose ši šventė buvo švenčiama, tiesa, ji buvo organizuojama ne visur tą pačią dieną. Viskas, pasak direktoriaus, vyko pagal konkretų renginių planą, kuris buvo pristatytas ir Savivaldybei. Kultūros centro direktorius teigdamas, kad visos pajėgos buvo mestos “Sielos ilgesiui„ organizuoti, lyg ir pripažino, kad šiame centre stinga kompetetingų darbuotojų.
Etnografai žiūri “kreivai„
Dar keisčiau buvo išgirsti šio centro vadovo teiginį, jog mūsų rajono etnografai “nelabai gerai žiūri į šią šventę, nes Joninėse klesti gėrimas, dingsta renginio sakralumas„. Bet ar ne tų pačių rajono etnografų uždavinys ir yra puoselėti, o ne laidoti švenčių sakralumą. Šioje vietoje norėtųsi pasiteirauti, už ką, ponai, tada jiems mokama alga? Dar įdomiau būtų sužinoti, ar tikrai visi Jonai, Janinos ir juos pasveikinti susiruošę turėjo galimybę nuvykti į Palėvenę ir dalyvauti Joninių šventime? Ar apskritai daugelis Kupiškio gyventojų žinojo, kad šiais metais Joninės bus švenčiamos “Sielos ilgesyje„? Be to, ir šventės programoje nebuvo kalbama apie jokį Joninių šventimą. Ten juodu ant balto buvo parašyta “23.30 val. koncertas jaunimui. Grupės “Siela„, “Adrenlines free„. Tiesa, rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Gaila Matulytė, savo iniciatyva laikraštyje “Kupiškėnų mintys„ informavo skaitytojus, kad būtent tuo metu Palėvenėje vyks Joninės jaunimui.
Kitos alternatyvos nebuvo
Ne mažiau įdomu sužinoti, ir ką būtų veikę vyresnio amžiaus Jonai Palėvenėje. Nebent būtų žiūrėję, kaip policininkai bando apraminti gerokai įkaušusį jaunimėlį, kuris net turėjo “naglumo„ savo bendrus iš policijos rankų vaduoti, grasindami jiems daiktu panašiu į dujų balionėlį. Viso šito neramios nakties įvykių suvestinėje gal ir nerasite. Bet tokią būtent sakralumo “oazę„ Palėvenėje prižiūrėjo visas kultūrinis ir etnografinis specialistų desantas.
Pasiteiravus prekybininkų paaiškėjo, kad nors Joninės Kupiškyje ir nebuvo organizuotai švenčiamos, alkoholinių gėrimų pirkimas tą vakarą ir naktį pasiekė savotišką piką. Neorganizuotais būriais žmonės ieškojo prieglobsčio ir Kupiškio piliakalnio prieigose, ir Kupos slėnyje. Kadangi “sakralumą„ kurstančių kultūros veikėjų nebuvo, tai ir stebuklingojo paparčio žiedo niekas turbūt neieškojo. O kam, jei vietoje jo (paparčio žiedo) labai gerai ir “Trejų devynerių„ puokštė?
Tradicijos susiklosto per daugelį metų, jos pamirštamos žymiai greičiau. Taigi smalsu, ar kitąmet dar atsiras norinčių švęsti Jonines?
——-
Autorius: Ovidijus PETKEVIČIUS