Pasidairius po Kupiškio gatves, akis pastebi neskoningą daugiabučių namų fasadų margumyną: skirtingai įstiklinti ar nudažyti balkonai, įvairiai padalinti langų rėmai (į juos žvilgterėjęs gali susidaryti vaizdelį apie plastikinių langų madas). Argi jau nebereikia su architektais derinti šių namo fasado pakeitimų?
Pasirodo, ir Kupiškyje jau byra seni balkonai. Tad būkite budrūs, kad atskilęs koks betono gabalėlis nenukristų jums ant galvos, kol neprabudo jų šeimininkų pilietiškumo jausmas ar kol jų nespūstelėjo kaip reikiant kontroliuojančios, prižiūrinčios ar panašios instancijos.
Privalo, bet nederina
Savivaldybės vyriausioji architektė Euchrida Sipavičienė patvirtino, kad gyventojai balkono stiklinimo projektėlį turi suderinti su architektu. Daugiabučio namo balkonų, langų spalva ir jų rėmų konstrukcija turėtų būti vienoda ir nedarkyti fasado. Šių reikalavimų nesilaikymą galima traktuoti kaip savavališką rekonstrukciją, už kurią yra numatyta administracinė atsakomybė.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kupiškio r. vyresnysis specialistas Kazimieras Smičius pripažino, kad dėl balkonų stiklinimo bėdų yra. Anksčiau specialiame statybų techniniame reglamente buvo nurodyta, kad stiklinami vienos laiptinės balkonai per visus aukštus privalo būti tokio pat stiliaus. Šis reglamentas paseno ir nebegalioja. Dabar tie dalykai nėra kaip nors konkrečiai apibrėžti, bet kiekvienas namo fasado keitimas turi būti derinamas su architektu. Aišku, kad joks architektas neleis bet kaip namo išorės keisti. Vadinasi, kriterijai tarsi ir lieka tie patys – vienoda balkonų, langų ir kitų pastato išorės detalių stilistika. Bėda, kad kai kurie vienodai stiklintų balkonų rėmai paseno, keičiami plastikiniais ir taip plinta margumynas. Iš naujo derinti tų pakeitimų žmonės nebesivargina. „Mėginau vieną kitą kupiškėną dėl savavališko balkonų stiklinimo bausti, tai ėmė jie ir šunimi mane užsiundė“, – tvirtino pareigūnas ir pridūrė, jog bausti dėl to gyventojus nėra paprasta.
Įstatymo spragos
Daugiabučio namo fasado darkymas – artima sąvoka savavališkai rekonstrukcijai, nelygu mastai. Statybų priežiūros inspektoriaus pareiga tokiu atveju surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą ir nurodyti neleistinus statinius nugriauti. Už tai pilietis gali susilaukti baudos nuo 1 000 iki 3 000 litų kaip ir už savavališką statybą. Tokia suma šiuo atveju bausti yra nerealu, bet mažesnės baudos nėra. Skyrus tūkstantinę baudą, tolesnį prasižengusiojo likimą spręstų tik teismas. Žinoma, per tą laiką žmogus gali susitvarkyti reikiamus rekonstrukcijai dokumentus ir išvengti nemalonumų arba inspektoriaus įpareigojimą nugriauti teismas gali palikti nepakeistą.
Paklaustas, kodėl realiai niekas tarsi nekontroliuoja ir nebaudžia namo fasadą darkančių žmonių, pareigūnas argumentavo, kad yra reaguojama tik į gyventojų skundus. Tokio pobūdžio nusiskundimų beveik nebūna. Šiuo metu gautas vienintelis nusiskundimas dėl balkono stiklinimo Jaunimo g. Skundo autorius yra susirūpinęs, kad tas balkonas įstiklintas per visą jo aukštį be atraminės tvorelės.
SOS – balkonai
Anot K. Smičiaus, kur kas didesnė bėda – avariniai balkonai. Tokių jau atsirado ir pas mus – Kupiškyje, Vilniaus g. 79, Vytauto g. 10a ir 36 bei Melioratorių g. 10, Noriūnuose. Jų gali rastis ir daugiau, nes ne visi butų savininkai žino, kad negalima stiklinti, užgriozdinti vadinamųjų gembinių (išsikišusių) balkonų, nes jie gali neatlaikyti didelio svorio.
Šiuos namus administruoja UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“. Bendrovės direktorius Albertas Audickas sakė, kad butų savininkai buvo įspėti, kalbėtasi su tų namų gyventojais, kad tvarkytų irstančius balkonus. Tačiau žmonės abejingai į tai žiūri, nenori tiems remontams naudoti namo sukauptų lėšų. Bus bandoma pinigų gauti iš Savivaldybės daugiabučių namų renovacijai numatyto fondo. Bet iš šio fondo galima padengti tik 30 proc. reikalingos sumos. Likusią dalį pinigų už remontą privalės sumokėti patys namo gyventojai. A. Audickas užsiminė, kad galbūt bus imtasi rekonstruoti visą Vilniaus g. 79-ąjį namą, nes jis yra vienas iš senesnių Kupiškyje.
Stinga šeimininko rankos
UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ vyr. inžinierius Vidas Zulonas sakė, kad labai dažnai name nusipirkę butus žmonės nekreipia jokio dėmesio į bendrojo naudojimo patalpas, tarsi jos būtų niekieno. Niekaip neįsisąmoninama, kad viso namo šeimininkai ir yra to namo gyventojai. Tad rūpintis laiptinėmis, stogu, balkonais, rūsiu ir pan. yra jų reikalas. Namą administruojanti įmonė yra pasamdyta, tik už tų pačių gyventojų mokesčius prižiūri bendrojo naudojimo patalpas. Tad, jei namas nėra sukaupęs jo priežiūrai lėšų, turi už paslaugas skolų, negali būti kalbos ir apie remontus.
Antai Vilniaus g. 79-asis namas turi beveik 3 tūkst. ekploatacinių lėšų ir per 1 tūkst. litų skolos. Ką daryti su šio namo skeldėjančiais balkonais, turėtų ištirti gelžbetonio konstrukcijų ekspertai. Jiems pasamdyti nėra pinigų. Gyventojai prisidėti lėšomis nėra suinteresuoti. Vis žvelgiama į administruojančią įmonę. Važiuojama, tikrinama, kai kas privirinama. Daugiau, anot V. Zulono, jie negali kažko imtis. Be ekspertų išvadų, būtų per didelė atsakomybė patiems renovuoti ar griauti tuos balkonus.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ