Lietuvos žmonės, mėgstantys laisvalaikį leisti prie upių ar ežerų, jau tiesiog priversti poilsiui pirkti nuosavas sodybas, nes seniai pamėgtais kelionių maršrutais nebepakeliausi – daug kur kyšo baidyklės su užrašais “Privati valda„, “Įeiti draudžiama„, net ir “Stok, šausiu„. Silpnesnių nervų žmonės į tokius užrašus reaguoja, net jei perspėjimais gąsdinama pažeidžiant, atrodo, visiems žinomą tvarką. Kiti ramiai sau keliauja toliau, bet atostogos jau sugadintos…
Dar prieš kokį dešimtmetį galėjai pasikviesti Lietuvon draugą iš kokios nors išdailintos Vakarų Europos šalies ir drauge valtimis, baidarėmis ar tiesiog pėsčiomis pakeliauti po LIETUVOS VALSTYBč˜. Stebėdavosi svečiai, kad visai šalia miestų ar tankiau gyvenamų vietovių galima rasti niekieno nedrumsčiamų ramybės oazių. Dabar prie daugybės Lietuvos ežerų neprivažiuosi ir neprieisi. Plaukiant upe, ne visur išlipsi. O jei ir gali kažkur sustot, kepsnelį išsikept, aplink viskas iškirsta, natūralus gamtos paklotas sudegintas.
Ar jau visa prapuolė, tik ant lauko pliko kelios pušelės …, – patys žinot.
Kokia padėtis prie Kupiškio marių, pasikalbėjome su Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Marija Bidlauskiene.
Ji mums paaiškino, kad problemos pakliūti prie marių neturėtų būti. Pakrantės apsaugos juosta pagal visas Kupiškio marias yra nevienodo pločio. Pagal įvairius parametrus, numatyti specialių žemės naudojimo sąlygų planai, kuriuose yra nurodyti reikalaujami pločiai. Bet kurioje vietoje galima pasižiūrėti, koks yra konkrečioje vietoje apsaugos juostos plotis. Apie marias minimalus plotis yra penki metrai, maksimalus – penkiolika.
Anot vedėjos, šitomis pakrantės apsaugos juostomis gali naudotis visi norintys – žvejai, poilsiautojai ir kiti, norintys apsilankyti prie Kupiškio marių. Žemės savininkus įpareigoja Žemės įstatymo 21 straipsnis, kurio 10-ojoje dalyje teigiama, jog reikia leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei kitus objektus. Todėl visi žemės savininkai ir naudotojai privalo leisti žmonėms naudotis nustatytu žemės ruožu.
M. Bidlauskienės tvirtinimu, bendro privažiavimo prie marių kelių yra pakankamai. Be problemų galima privažiuoti prie kiekvienos rekreacinės teritorijos, o toliau marios jau tavo.
Reikia pripažinti, kad “Minčių„ korespondentai dar nebandė įsitikinti, kad prie marių sunku prieiti, o jei kam kilo problemų, skambinkit… Kad, netekę visko, neliktume be nieko.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS