Iš pradžių sunkiai sekėsi patikėti, kad kiek daugiau nei pusė metro pločio žemės gali taip supykdyti kaimynus. Tačiau mieste, kur privačių savininkų valdos susigrūdusios it silkės statinėje, neretai taip nutinka. Lauko g. 58 namo gyventojas Albertas Cemnickas vieną dieną atskubėjo į redakciją, skųsdamasis, kad šiuo metu Subačiuje gyvenantys kaimynai Birutė ir Vladas Jankauskai savinasi laisvą aklagatvio žemę, kuri labai reikalinga apsisukti didesnių gabaritų technikai.
Ribos “keliauja„
Pasitikslinęs šios teritorijos planus (juos ne sykį matavo ir nustatinėjo speciali komisija, tačiau nurodomieji stulpeliai ilgai neužsibūdavo), A. Cemnickas Savivaldybės paprašė bortelių ir jais nužymėjo tikslią kelio ir sodybos ribą Jankauskų žemėje. Deja, vieną birželio šeštadienį, iš po nakties, tvorelė “nukeliavo„ pusmetriu toliau – Jankauskų sūnus nesutiko su kaimyno nustatyta tvarka ir bortelius išvartė.
Dėl privatizuoto žemės rėžio sunerimo ir ten pat įsikūrusi Kapų g. gyventoja Birutė Petrulienė. Jankauskų norimas užgrobti žemės plotas, pasak moters, reikalingas ne tik kaimyno A. Cemnicko technikai apsigręžti, bet ir atvežti kroviniams iki jos kiemo. Mat iš Kapų gatvės įvažiuoti trukdo suprojektuoti jos sodybos pastatai ir kiemo vidury iškastas šulinys. Pagal naujas ribas siauru takeliu joks traktorius nepralįstų. B. Petrulienės sūnus Vidas pageidavo, kad B. Jankauskienė leistų kartą kitą per metus sunkiasvorei technikai pravažiuoti jos privačios žemės kampu.
Kanalizaciją saugo eglė
B. Petrulienė, kaimyno Alberto palaikoma, nesutiko ir su Jankauskų sprendimu ties kanalizacijos šuliniu pasodinti sidabrinę eglę, kuri šakas tiesia į aklagatvį. Iš moters kiemo einanti kanalizacijos linija kerta šiuo metu privačią Jankauskų teritoriją. Pašnekovė abejojo, ar kilus nesklandumams daugiau žemės norintys Jankauskai pasirūpins reikiamais avarijos likvidavimo darbais.
Kaip paaiškino liepos 7 d. į konfliktą abiejų šalių prašymu įsikišusi Savivaldybės komisija, sudaryta iš Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjo Mažvydo Šalkausko, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Bražienės bei vyresniojo specialisto Antano Odino, požeminių komunikacijų (elektros, vandens, ryšių, kanalizacijos) eksploatuotojas po remonto privalo sutvarkyti teritoriją, o privačios valdos, po kuria eina šie tinklai, savininkas įsipareigoja jų negadinti. Nesodinti medžių – taip pat.
Jei prireiks kanalizacijos tinklų remonto, B. Jankauskienė pažadėjo negailėti ir sidabrinių eglaičių – jas nupjauti. Tačiau į kaimynų pageidavimus moteris tuomet atsižvelgti neketino.
Gatvę pirkti brangu, bet – įmanoma
Vos prieš keletą metų apie 0,6 arų plotas iki aklagatvio ribos nebuvo privatus. Važiuodamas atbuline eiga, A. Cemnickas galėjo užvažiuoti ant pievos kampo. Valdišką žemę kirsti galėjo ir Petruliai. Tačiau neseniai šį plotelį prie namų valdos Jankauskai nepigiai nusipirko. Ir dabar nesutinka, kad juo važinėtų kaimynai, su kuriais seniai nepalaiko draugiškų santykių.
Tiesa, po žemės pardavimo aktu yra ir kaimynės B. Petrulienės parašas, kurį moteris teigia padėjusi nesuvokdama, po kuo pasirašo. Esą matininkė tuomet nepaaiškinusi, ką apibrėžia tas dokumentas, o B. Jankauskienė primygtinai siūliusi pasirašyti. Deja, Savivaldybės specialistai neturi įgaliojimų komentuoti fakto – esą parašas išgautas apgaulės būdu. Abiejų šalių pasirašyti sutikimo dokumentai yra neatšaukiami. B. Petrulienės sūnus žadėjo apskųsti tokį matininkų iš Panevėžio darbą.
Regis, kompromisą rasti bus sunku. Pagal taisykles, aklagatvyje turi pakakti vietos apsigręžti. Pasiūlius A. Cemnickui paaukoti dalį savo sklypo keliui praplatinti, šis nesutiko. O V. Petrulį piktino mintis, kad pakeitus senąsias, iki 2001 m. buvusias aklagatvio ribas pradėta pardavinėti gatves. Vyras šią išskirtinę B. Jankauskienės teisę motyvavo jos giminaitės darbu Žemėtvarkos skyriuje.
Pasirinkimas – tvora arba žemė
B. Jankauskienė pareiškė namą aptversianti tvora. Moteris turi teisę į šį sprendimą. Tik tvora turėtų eiti ne aklagatvio sąskaita, o privačios žemės pusėje.
Tačiau minėtieji kaimynai su tvora taikstytis nežada. Jie tenori saugiai įvažiuoti į savo kiemus. Jei nepavyks susitarti geruoju, rengiasi kreiptis į teismą, kurio palankiu sprendimu minėti B. Jankauskienės 0,6 arai būtų atimti.
Išklausiusi karštų diskusijų, komisija dar kartą permatavo aklagatvio kampo ribas. Šiuo metu jos nustatytos teisingai. “Mes neturime teisės atimti nupirktos žemės, – kalbėjo Savivaldybės specialistai, – o kaimynų tarpusavio santykiai – jau nebe mūsų reikalas„. A. Odinas pabrėžė, kad vienintelis kelias išspręsti įsisenėjusį ginčą – teismo nutartis. Tačiau galbūt galima tikėtis ir taikaus kaimynų susitarimo.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ