Pateikiame 108 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
EK žada jau kitą savaitę paskelbti savo rekomendaciją dėl kandidatės į ES statuso Ukrainai
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pareiškė, kad jos vadovaujama institucija iki kitos savaitės pabaigos paskelbs savo rekomendaciją dėl galimybės Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.
„Mūsų šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė U. von der Leyen.
Pats V. Zelenskis tame pačiame susitikime kalbėjo apie istorinę akimirką Europai, jei Ukraina gautų kandidatės statusą. Pasak jo, Ukrainos žmonės „jau ženkliai prisidėjo ginant bendrą laisvę“.
U. von der Leyen atvyko į Ukrainą
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį atvyko į Ukrainą. Čia ji susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir su juo aptars Ukrainos siekį gauti kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.
„Kartu su prezidentu V. Zelenskiu įvertinsime darbą, kurį turime nuveikti siekdami atstatyti (Ukrainą) ir Ukrainos pažangą jos kelyje į Europą“, – po atvykimo į Kyjivą tviteryje parašė U. von der Leyen.
Nors Kyjivas prašosi skubiai priimamas į ES, bloko lyderiai ir pareigūnai įspėja, kad kelias visapusiškos narystės link yra ilgas ir gali tęstis kelerius metus ar dešimtmečius.
U. von der Leyen sakė kartu su ja į Kyjivą vykusiai žurnalistų grupei, kad šeštadienio diskusijų turinys bus naudojamas vertinant Ukrainos pasirengimą gauti kandidatės statusą. Šio vertinimo rezultatus EK pristatys „netrukus“, nurodė šios institucijos pirmininkė.
Tai yra U. von der Leyen antrasis vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios vasario 24 d. Savo ankstesnio apsilankymo metu balandžio 8-ąją U. von der Leyen įteikė V. Zelenskiui stojimo į ES klausimyną. Tada U. von der Leyen pareiškė, kad „Ukraina priklauso Europos šeimai“.
Choleros protrūkio rizika Mariupolyje – aukšta, tačiau ligos atvejų iki šiol nefiksuota
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šeštadienį pareiškė, kad choleros protrūkio rizika Rusijos okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje yra aukšta, tačiau čia šios ligos atvejų iki šiol nefiksuota.
„PSO nėra gavusi duomenų apie įtariamus ar patvirtintus (choleros) atvejus“, – Ženevoje teigė PSO atstovė. Pasak jos, organizacija šiuo metu neturi galimybių veikti pačiame mieste, tačiau palaiko artimą ryšį su ten esančiais savo partneriais.
Cholera yra gyvybei grėsmę kelianti liga, kuri dažniausiai plinta užterštu geriamuoju vandeniu. Didžioji dalis Mariupolio infrastruktūros, įskaitant miesto vandens ir kanalizacijos sistemas, dėl Rusijos bombardavimo yra pažeista.
Šio miesto meras Vadymas Boičenka ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija neseniai perspėjo, kad Mariupolyje gresia choleros protrūkis.
Ukrainos vadovybė skaičiuoja, kad mieste iki šiol galimai žuvo 20 tūkst. civilių. Daugelis jų kūnų nebuvo tinkamai palaidoti.
PSO nurodė, kad parūpino testų ir vaistų, jog būtų galima greitai sureaguoti į galimą protrūkį. Organizacija taip pat padeda Ukrainos pareigūnams pasirengti vakcinų nuo choleros naudojimui ir tarp gyventojų skleidžia mokomojo pobūdžio informaciją.
Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius, kurį cituoja BBC.
Pasak O. Arestovyčiaus, tokie yra Ukrainos žmogiškieji nuostoliai per 100 karo dienų, t.y. iki birželio 3 d.
Tačiau prezidento patarėjas pridūrė, kad atitinkami Rusijos nuostoliai yra kelis kartus didesni. Kyjivo duomenimis, invazijos metu žuvo daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų skaičiavimai yra kiek mažesni – apie 15 tūkst.
Sovietų Sąjungos kariuomenė per visą 1979-1989 m. Afganistano karą neteko maždaug 15 tūkst. karių.
Rusijos valdžios institucijos dar nuo kovo 25-osios neatnaujina duomenų apie savo Ukrainoje patiriamus nuostolius. Tada Maskva skelbė, kad nuo jos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios žuvo 1 351 rusų karys.
Ukraina nori JAV paaiškinimo po J. Bideno komentarų apie Rusijos invazijos grėsmę
Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
Parengta pagal ELTOS inf.