2024/11/24

 

SEPTYNIASDEŠIMT SEPTINTA UKRAINOS KARO DIENA – ĮVYKIAI IR KOMENTARAI

Pixabay nuotrauka

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Nuo karo pradžios Ukrainoje darbo neteko 4,8 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Ukrainoje darbo neteko 4,8 mln. žmonių, arba 30 proc. darbo jėgos.

„Ekonomikos trikdžiai, dideli šalies viduje perkeltų žmonių skaičiai ir pabėgėlių srautai sukelia didelius užimtumo ir pajamų nuostolius“, – savo pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos Ukrainoje sukelto karo padarinius teigė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

„Jei susirėmimai nedelsiant liautųsi, prasidėtų spartus atsigavimas ir į darbą grįžtų 3,4 mln. žmonių, o užimtumo nuostoliai sumažėtų iki 8,9 proc., – nurodė TDO. – Tačiau pagal tolesnės karinės eskalacijos scenarijų užimtumo nuostoliai padidėtų iki 7 mln., arba 43,5 proc. darbo vietų.“

TDO kartu pagyrė Kyjivo pastangas užtikrinti tolesnį Ukrainos socialinės apsaugos sistemos veikimą ir nurodė, kad visapusiškai veikia ir Ukrainos vyriausybė bei šalies darbdavių ir darbuotojų organizacijos.

Kovą TDO sustabdė visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, kol ši šalis nutrauks savo Ukrainoje sukeltą karą, ir pavadino Maskvos invaziją „visiškai nesuderinama“ su narystės organizacijoje principais.

Vasarį prasidėjusi invazija Europoje sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. JT Pabėgėlių agentūros skaičiavimu, iš Ukrainos iki šiol pasitraukė daugiau kaip 5,9 mln. žmonių – tai daugiausiai moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. TDO skaičiuoja, kad maždaug 2,75 mln. jų yra darbinio amžiaus ir juos priėmusiose šalyse gali ieškoti darbo.

Ukrainiečių karių žmonos susitiko su popiežiumi ir prašė jo pagalbos

Trečiadienį Vatikane grupė Ukrainos karių žmonų susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėtos jų artimųjų, kovojančių su Rusijos pajėgomis apgultoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“, gyvybės.

„Mes paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu ir pasakyti jam: „Leiskite jiems išeiti“. Jis tik pasakė, kad melsis už mus“, – žurnalistams vėliau sakė Kateryna Prokopenko.

Jos vyras Denisas Prokopenka yra vienas iš Azovo pulko, buvusio kraštutinių dešiniųjų bataliono, tapusio Nacionalinės gvardijos daliniu, vadų. Šis dalinys dabar gina „Azovstal“.

Gamyklos viduje esantys ukrainiečiai yra paskutinis pasipriešinimo rusams, kurie po kelias savaites trukusios apgulties perėmė nuniokoto uostamiesčio kontrolę, židinys.

Moterys sakė, kad jų susitikimas su popiežiumi Pranciškumi truko apie penkias minutes ir įvyko po jo kassavaitinės bendrosios audiencijos Šventojo Petro aikštėje.

„Tikimės, kad šis susitikimas suteiks mums galimybę išgelbėti jų gyvybes. Esame pasirengę popiežiaus veiksmams, mūsų kariai yra pasirengę būti evakuoti į trečiąją šalį“, – sakė K. Prokopenko.

Kita grupės narė Julija Fedosiuk sakė, kad papasakojo popiežiui, jog „700 mūsų karių yra sužeisti, jie neteko galūnių, juos kamuoja gangrenos“.

„Daug jų žuvo ir mes negalėjome jų palaidoti, prašėme popiežiaus padėti jiems, būti trečiąja šalimi šiame kare ir leisti jiems išeiti (humanitariniu) koridoriumi, – sakė ji. – Jis mums pasakė, kad meldžiasi už mus ir daro viską, ką gali“.

Ji pridūrė, kad plieno gamykloje „sąlygos yra siaubingos, nėra maisto, vandens, nėra medicininių sąlygų – paskutinę ligoninę sugriovė rusų bombos, daug karių žuvo“.

Antradienį Kyjivas pranešė, kad daugiau kaip 1 000 jo karių, daugelis jų sužeisti, vis dar tebėra „Azovstal“ gamykloje, daugelis jų slepiasi sovietinių laikų požeminiame bunkerių ir tunelių labirinte.

Savaitgalį ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš „Azovstal“ vykdant humanitarinę misiją, kurią koordinavo Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius.

Ukraina susigrąžino 1200 km savo sienų kontrolę

Ukrainos kariškiai susigrąžino maždaug 1200 km šalies sienų kontrolę. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos departamento direktoriumi Leonidu Baranu.

Pasak pareigūno, padėtis pasienyje su Rusija tebėra įtempta. Priešas nuolat apšaudo išvaduotas pasienio gyvenvietes Sumų ir Černihivo srityse.

Bet Ukrainai pavyko susigrąžinti 1200 km sienų kontrolę, du trečdalius šio ruožo sudaro siena su Rusija, pabrėžė L. Baranas.

Portalas praneša, kad trečiadienį Rusijos armija vėl apšaudė iš minosvaidžių Ukrainos pasieniečių pozicijas Černihivo srityje.

Prieš Mariupolio „Azovstal“ gamyklą surengti 38 antskrydžiai

Per pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 38 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis šį objektą ginančiu „Azovo“ pulku.

Pulkas „Telegram“ tinkle parašė, kad iš šių antskrydžių keturi surengti naudojant strateginius bombonešius, ir pridūrė, jog rusai nesiliauja bandę perimti gamyklos kontrolę.

Ukrainos žvalgyba paskelbė šalį bombardavusių Rusijos lakūnų sąrašą

Ukrainos žvalgyba išsiaiškino šalies teritoriją bombardavusių Rusijos lakūnų pavardes. Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Vyriausiąja žvalgybos valdyba, sąraše – 97 rusų pilotai.

„Ukrainos karinė žvalgyba nustatė karo nusikaltėlių tapatybes. Tai – Rusijos karinių oro pajėgų 11-osios armijos 303-iosios mišriosios aviacijos divizijos 277-ojo bombonešių pulko kariškiai. Jų karinė dalis Nr. 77983 dislokuota Chabarovsko krašto Churbos aerodrome“, – sakoma pranešime.

Pasak žvalgybos, dauguma šių lakūnų skrisdavo bombarduoti ir apšaudyti Ukrainos teritorijos iš Lydos ir Baranovičių aerodromų Baltarusijoje bei Borisoglebsko ir Marinovkos aerodromų Rusijoje.

Anksčiau trečiadienį UNIAN pranešė, jog Rusijos kariškiai reikalauja, kad vadovybė įslaptintų jų dalyvavimą kare prieš Ukrainą, norėdami išvengti atsakomybės už civilių žudymą ir infrastruktūros naikinimą.

Suomijoje areštuoti dviejų su V. Putinu siejamų rusų aktyvai

Suomijos skolų išieškojimo valdyba areštavo dviejų įtakingų Rusijos piliečių, kurie remia Kremlius politiką ir kuriems taikytinos ES sankcijos, aktyvus, praneša portalas „Yle“.

Vienas iš jų – Rusijos laikraščio „Moskovskij komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas, kuris laikomas RF prezidento Vladimiro Putino šalininku. ES nuomone, jo vadovaujamas leidinys palaiko Kremliaus naratyvą ir veiksmus.

73 metų amžiaus P. Gusevui kartu su buvusia žmona priklauso vasarnamis ir beveik 20 hektarų žemės Janakalos gyvenvietėje, Vidurio Hemės regione. Teismo antstolių tarnybos įsakymas apribojo teisę parduoti ar kitaip disponuoti šiuo turtu.

Skolų išieškojimo valdyba taip pat areštavo du ralio automobilius Juveskiulės mieste, priklausančius su V. Putinu siejamam rusų verslininkui Grigorijui Beriozkinui.

Prancūzijoje išleistas V. Zelenskio kalbų rinkinys

Prancūzijos leidykla „Grasset“ išleido Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio svarbiausių kalbų, pasakytų prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, rinkinį, praneša portalas „TF1 Info“.

Kaip informavo leidykla, 220 puslapių rinkinyje „Už Ukrainą“ – 23 kalbos, knygos kaina – 10 eurų.

„Į rinkinį įtrauktos dramatiškos pirmosios karo dienos kalbos, didelės kalbos JAV Kongresui, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos parlamentams, kreipimaisi į ukrainiečių tautą, kurie buvo transliuojami socialiniuose tinkluose“, – sakoma pranešime.

 „Grasset“ atstovai pažymi, jog tai pirmasis V. Zelenskio kalbų rinkinys pasaulyje.

Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos pasiekė Luhansko srities sieną

Maskva teigia, kad prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje priartėjo prie administracinių Luhansko srities sienų, Rusijai stumiantis kontroliuoti vieną iš svarbiausių teritorijų, į kurią ji nusitaikė nuo vasarį pradėto plataus masto puolimo.

Iš nedidelio Popasnos miestelio, kuriame dar neseniai vyko kovos, dabar „išvalytos“ Ukrainos pajėgos, antradienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusija anksčiau paskelbė ketinanti visiškai atimti Luhansko sritį iš Ukrainos.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus Rusijos teiginius apie pažangą pavadino „fantazija“. Ukrainos kariai turėjo pasitraukti iš Popasnos, tačiau rusai jokiu būdu neprasiveržė pro gynybą, parašė jis „Telegram“.

Rusija puola ne tik Rytų Ukrainoje, bet ir pietuose, taikydamasi į Mariupolio ir Odesos uostamiesčius  – svarbius miestus maršrute tarp Rytų Ukrainos ir Krymo pusiasalio, Maskvos aneksuoto 2014 metais. Pranešta apie suintensyvėjusį per pastarąją parą Odesos apšaudymą. Pirmadienio vakarą miestą purtė sprogimai, gyventojams liepta slėptis, pranešė naujienų agentūra UNIAN.

Nuolat bombarduojamas Mariupolis, Rusijos puolimas sutelktas į miesto „Azovstal“ plieno gamyklą, kur laikosi civiliai ir nedidelė grupė karių, negalinčių pasitraukti vis nesisekant atidaryti evakuacijos koridorių. Antradienį Ukrainos bažnyčios lyderis paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti išvykti pramoninėje zonoje įstrigusiems žmonėms. Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Onufrijus sakė, kad V. Putinas turėtų elgtis kaip krikščionis ir leisti „Azovostal“ apsuptiems civiliams, kovotojams ir saugumo pajėgoms pasitraukti į Ukrainos ar trečiosios šalies kontroliuojamą teritoriją.

Ukrainos valdžia teigia, kad maždaug 100 civilių vis dar įstrigę plieno gamykloje. Tuo metu Rusijos šaltiniai teigia, kad ten yra daugiau nei 2000 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Kovotojai atsisako paklusti V. Putino reikalavimui pasiduoti, nepaisant jo patikinimo, kad Rusijos pajėgos nešturmuos pramoninės zonos, jei tai padarys. Tačiau ten esantieji ne kartą pranešė apie didžiulius metalurgijos zonos apšaudymus. Buvęs sukarinto „Azovo“ pulko vadas Maksimas Sčiorinas sakė, kad vyksta diplomatinės pastangos išgelbėti kovotojus, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė atmetė visus siūlymus Ukrainos kovotojams pasitraukti iš „Azovostal“ plieno gamyklos, bet Kyjivas deda visas įmanomas diplomatines pastangas kariams išgelbėti, pranešė „Ukrainska Pravda“.

V. Zelenskis taip pat gyrė su Rusijos armija kovojančių Ukrainos karių „antžmogišką jėgą“ ir teigė, kad okupantai „palaipsniui“ atstumiami nuo rytinio Ukrainos Charkivo miesto. Pasak Ukrainos kariuomenės, atgauti keli miesteliai. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo įmanoma.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad išlaisvintų mūsų šalį ir mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis. „Bus išlaisvinti visi mūsų miestai: Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis ir visi kiti“. Jis taip pat ragino toliau teikti didesnę paramą ir perspėjo Europos Sąjungos šalis toliau nebendradarbiauti su Rusija. Vaizdo pranešime Slovakijos parlamentui V. Zelenskis paprašė Slovakijos pristatyti daugiau karinės technikos, pavyzdžiui, naikintuvų ir sraigtasparnių.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuro Ukrainoje duomenimis, per 11-ą savaitę trunkantį karą žuvo 3381 civilis, vien Mariupolyje žuvo mažiausiai 1 000 žmonių. Tikrieji skaičiai greičiausiai daug didesni, nes dėl saugumo situacijos daugelis atvejų iki šiol nėra atskirai dokumentuoti. Be mirčių, pagrobti mažiausiai 204 žmonės, tarp jų 169 vyrai, 34 moterys ir vienas berniukas. Pasak JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM), karas taip pat sukėlė didžiulį gyventojų perkėlimą – Ukrainoje yra daugiau nei 8 mln. namų netekusių perkeltųjų. Be to, maždaug 5,9 mln. žmonių pabėgo į užsienį, pranešė JT pabėgėlių agentūra UNHCR.

Parengta pagal ELTA inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video