Paaštrėjus Lietuvos santykiams su Kinija, esant nestabiliai padėčiai kaimyninėje Baltarusijoje, Ukrainoje, prasidėjus neramumams Kazachstane, vis daugiau šalies verslo įmonių ėmė susidurti su tam tikrais gamybos, tiekimo trukdžiais.
Kaip Kupiškio verslas reaguoja, kokių veiksmų imasi ir ko tikisi susiklosčius šiandieninei situacijai?
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Verslo, ūkininkų atstovų paklausėme, ar pajuto kokius nors padarinius, užsidarius Kinijos rinkai. Kaip vertina Lietuvos valdančiosios daugumos vertybinę užsienio politiką, žvelgiant iš šiandienos situacijos, ar ji formuojama teisinga kryptimi. Kaip vertinami besimezgantys santykiai su Taivanu, kas teikia vilčių?
UAB „Durpeta“ komercijos direktorė Sigita Kantautienė sakė, kad nenorėtų komentuoti Lietuvos Vyriausybės ar Prezidento užsienio politikos žingsnių Taivano klausimu.
„Kaip asmuo, ypač Vasario 16-osios išvakarėse, suprantu vertybinį Taivano ir Lietuvos santykį, nes kažkas turi pralaužti ledus. Gerai pagalvokime, kur būtų Lietuva, jei ne pirmas Islandijos žingsnis link mūsų nepriklausomybės pripažinimo. Domėjausi ir galiu pasakyti, kad Taivanas buvo viena šalių, niekuomet nepripažinusių sovietinės Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, okupacijos, tačiau nepriklausomybę atgavusi Lietuva diplomatinių santykių su Taivanu neatkūrė. Tuo Lietuva pernelyg neišsiskyrė iš tuomet dominuojančios Vakarų diplomatijos krypties.
Tiesa, pavyzdžiui, Latvijos laikysena nepriklausomybės atkūrimo pradžioje buvo kiek kitokia – kelerius metus ji išlaikė oficialius diplomatinius kontaktus su Taivanu, bet jau 1994 metais šalies generalinis konsulatas Rygoje buvo panaikintas.
Šiuo metu 12 valstybių pasaulyje pripažįsta Taivaną, tarp jų Europoje – tik Vatikanas. Kaip kitose šalyse, taip ir Lietuvoje nenorima gadinti santykių su Pekinu, prarasti bendradarbiavimo su Kinija“, – taip Taivano klausimu pasisakė pašnekovė.
Plačiau skaitykite sausio 15 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF