Rasos Čepaitės nuotrauka
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas informuoja, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ . Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirties paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas, turėdamas šiai veiklai teisės akto nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą.
Reikalavimai paslaugų teikėjams
Pirties paslaugų teikėjai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą. Higienos įgūdžių mokymo kursus privaloma išklausyti prieš pradedant dirbti. Pirmosios pagalbos mokymo kursų programą privaloma išklausyti ne tik prieš pradedant dirbti, bet ir vėliau kas 5 metai.
HN 39:2016 numatyti reikalavimai didesnei paslaugų vartotojui teikiamai informacijai.
Informacija pirties paslaugų vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas.
Patalpų įrengimo ir įrangos reikalavimų pasikeitimai
Statiniai, patalpos, įrenginiai, įranga turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo, apsinuodijimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios priemonės (pvz., garso, šviesos), ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių.
Persirengimo patalpos (-ų) gali nebūti, jeigu pirtis įrengta apgyvendinimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir pirties paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti.
Reikalingi plaukų džiovintuvai. Persirengimo patalpoje (-ose) turi būti ne mažiau kaip vienas plaukų džiovintuvas 10 persirengimo vietų. Dušo (prausyklos) patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti ir įrengtas ne mažiau kaip vienas dušo ragelis 5 persirengimo vietoms. Tualete vienas unitazas ir viena praustuvė skiriama 30 persirengimo vietų.
Jeigu šildymo prietaiso (įrenginio) paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jis yra pasiekiamas, yra (gali būti) aukštesnė nei 80 °C, būtina numatyti apsaugines priemones (pvz., karščiui atspari užtvara) pirties paslaugų vartotojams nuo nudegimų apsaugoti (pvz., karščiui atspari užtvara). Jei kaitinimo krosnis kūrenama kietu kuru ir ją kurti leidžiama pirties paslaugų vartotojui, prie krosnies turi būti žarsteklis, semtuvas žarijoms ir apsauginės pirštinės.
Naujas karšto vandens reikalavimas. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (išmatavus temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.
Geriamojo vandens tyrimai. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama legioneliozė.
Reikalavimai šalia pirties esantiems vandens telkiniams. Jeigu pirties paslaugos teikiamos šalia vandens telkinių, kur pirties paslaugų vartotojams įrengtos maudymosi vietos, kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisintos kaip paplūdimiai, tai maudymosi vietos turi būti pažymėtos, švarios, priėjimas prie vandens – neslidus, neklampus, saugus. Jeigu maudytis draudžiama arba nerekomenduojama, informacija paslaugų vartotojui turi būti pateikiama raštu, gerai matomoje vietoje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento inf.