„Paskalbosykim kupiškenckai“
Palmira KERŠULYTĖ
Anųdėn gi sėdėjau nosį prikišus prė lungo, brūkšt atolakė tavorška, išvobijo Kupiškin, kinų žiūrėjom, kas ti jai sokė, bais gėras filmas, apė gyvėnimų.
Tėp lakėm, prokaitas pro burnų bago, brace tu mono. Gerai, kad su dviračiais, pėsčiom būtumam ir pavėlovį. Un to kino pulkų pulkai prėjo, bais daug žmonių buvo, suniurkė man kėp varlį pabaly. Sėdėjom untroj ailioj, draugėla pamokino – prodžių filmo sugauni, tadu ir pobaigų suprunti.
Nieko aš ti gėra nemačiau, misliu, atovaža nuvolkiotų kinų, kur didelian miesti dešium matų rodžia, ir aik.
Unksčiau koks stabūklas buvo kinas, o dabar prisižiūrėjį visokių, par televizorių kiek ti barodžia sėrijų. Čia nebaraikia čepsėt (dyvytis). Dyvysės, tai neažlipsi ir unt pėčiaus sanotuvaj.
Ilgiausias tas kinas, gol bant dvi valundas roda, užtirpo kojos no sėdėjimo. Ir tėp mini mini (aini), blauzdos tunkiai sopa, iš pakinklių ir iš nugaros kad tik bant kiek paslinkiu, ar skalbt kokį ryzėlį, tėp voro dieglius. Ale unt dviračio polingviai užsikariu. Tas mono dviratis klėbatas, pėrsimina, kė važiuoji. Cin cin cinn gelažis unt gėlažį.
Draugėlai do pilna raikalų miesti, pas giminas raikių, paliko man vienų, o vokaras, aukštai padungėlam pilki debesėliai skrenda ba sparnėlių. Ir mėnulio pilnatis išlindo.
Nesanai gurguluoto žvyro pripyla unt kėlio, kad šovo dviračio padanga kėp tik toj vietoj, kur seniau vaidinuoklių būdavo, tai boba valadavo išlindus iš po tilto, tai kiaula su paršėliais išeidavo.
Tir tir tir pakinkliai jėma miltus sijot. Visa loima, kad nebatoli savas kiemas, led ne led parsistūmiau. Bačiokai su korkom, slidūs kėp žalčiai.
Su to kinu įkliuvau kėp šuva tvoron. Oi, kanėčnai ir ažu tavorškos bilėtų sumokėjau, o pati pačėdlyva (taupi), pagatava sutirptėn užu pinkius centus. Kas čia da pajuoka, šitokia skūpoila, ar graban susdėsi?
Šito draugėla kėp čviekas čebati mon nėrvus ardo. Avių daug laiko, siūlų turia visokių, prižadėjo duotėn už dyka. Tėp ir misliau, tuščių maišų ridinėjam (nesusitorsma). Kalnierių pasistoto ir nusgrįžus pravažiuoja, tai raudu raudu poduškon įsikniaubus.
Argi pasišakosi, kad išvars gėrklį unt ūlyčios. Kad dada žodį kėp mašlo vežimų. Aina jai ir turgaulia, turi mugėj didžiausių būdų ir turgavoja siūlus, punčekas, paputas visokias.
Ui Dieve, draugėlas tralialia (lėžuvis) tik sukas – kas julgai daras, tas grait ažmoka, kų nusderėsi, nemokėsi.
Tabokų vožiju (snaudžiu), misliu, nors padūk, visakas dulkėm pavirsta, ošen geriau lauksiu, kadu špokai avilalin gūžtų naš.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
>UŽU | 2020-04-03
|
Pasiskaitykit Kupiškėnų mintyse skelbtą Algimanto Zolubo pasakojimą „Jūsų zėkis šįryt šauda“-ten rašoma „ažkūrį laužų“,“ažsižaidam“.
kmintys.lt/2018/11/24/jusu-zekis-siryt-sauda/
UŽU | 2020-04-02
|
Jokių skaitalų net nereikia skaityti ,juk geriausi tarmės mokytojai yra protėviai,seneliai,tėvai,kurie gyveno/gyvena prie pat Kupiškio miesto ,aplinkiniuose kaimuose ir šneka taip,kaip Palmyra rašo.Taip ir mes šnekame.
T.Y. ne /ažu/, o UŽU ir t.t. O tokių ,kaip /činajos/ nebuvo kupiškėnų tarmėje.Teko girdėti taip šnekančius nuo Vabalninko.
šiaip | 2020-04-03
|
Tikra tiesa. Palmyra rašo taip, kaip kalbėjo tikra kupiškėnė mano a.a. Baba, gimusi Miliūnuose (netoli Palėvenėlės)
patikslinimai | 2020-04-03
|
Pasiskaitykit „Pagrindinės rytų aukštaičių kupiškėnų tarmės ypatybės“:
„Taip pat minėtinas tarmėje vartojamas prielinksnis ažu ‘Až’, pvz., ažu~mi.ško. ‘Až mIško’, ir priešdėlis až- ‘už-‘, pvz., ažmiršaU ‘užmiršaJ’.“
mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/T_rak.htm
Kupiškis yra miestelis,o ne kaimas,jame gyveno ne tik kupiškėnai,bet ir iš kitų Lietuvos vietų atslikėlę gyventojai,labiau išsimokslinę, gerai mokantys literatūrinę kalbą- bendravimas su jais veikė ir vietinių kupiškėnų tarmę,matyt ir prieškariu ta tarmė nebebuvo gryna.Vakarinę kupiškėnų tarmės ploto dalį nuo seno veikė plačiai vartojama panevėžiškių tarmė,kur sakoma užu,už-.
> UŽU | 2020-04-03
|
Matyt,neskaitėte gerb. Palmiros teksto-ten rašoma „neažlipsi“, „ažu“,“ažmoka“….
patikslinimai | 2020-04-02
|
Panagrinėkime Kupiškio rajono gyvenviečių pavadinimus.Rytinėje dalyje randame Ažubalius,Ažubalį, Ažuvadžius. Užubalius randame šiaurinėje rajono dalyje netoli Alizavos ir vakarinėje dalyje netoli Antašavos. Ažubalius ir Ažubalį randame pietrytinėje Biržų r. dalyje,netoli Papilio-ten taip pat kupiškėnų tarmės plotas.Užubaliai,Užusieniai,Užugulbinė,Užulieknis yra Biržų r. vakarinėje dalyje-šiaurinių panevėžiškių tarmės plote.Pasvalio rajone taip pat randame Užusienį.Žinoma,ažu taip pat būdingas anykštėnams (Ažuožeriai) ir uteniškiams (Ažusienis,Ažuraistis).Švenčionių rajone (vilniškių plote) taip pat yra Ažubalis.Kiek man žinoma,vakariniame Kupiškio r. pakaraštyje ,netoli Subačiaus,jau kalbama tarme,paveikta panevėžiškių tarmės ir gabūt todėl ten sakoma užu-.
Girkit negyrę. | 2020-04-02
|
Skyrelis tvarkomas netikusiai. Pasiūlykite tik spausdintame variante? Ir sulaukite atsiliepimų..
patikslinimai | 2020-04-02
|
Skyrelis puikiai tvarkomas. Kupiškėniški pasakojimai labai sodrūs,vaizdingi ir padeda geriau išmokti kupiškėnišką tarmę,pažinti kupiškėnų gyvenimą.Ačiū Palmirai Keršulytei ir kitiems pasakojimų autoriams.
šiaip | 2020-04-01
|
Brungi Palmyra, gol jau atajo čėsas ir apė koronį parašyt?
patikslinimai | 2020-04-01
|
Puiku,kad vėl greit pasirodė sodrus kupiškėniškas pasakojimas. Tik keli patikslinimai:žiūrėjom-žiūrajom,aš-ošen,prisižiūrėjį-prisižiūrąjį,čia-čianoj,činajos,užtirpo-ažtirpo,užsikariu-ažsikariu,savas-sovas,užu-ažu.
šiaip | 2020-04-01
|
Jūsų tie patikslinimai kažkokie su anykštėnų ar uteniškių atspalviu. Ar tamsta girdėjot tikrą kupiškėnišką tarmę, ne išmoktą, bet „iš prigimimo“? Ar tik remiatės teoriniais šaltiniais?
patikslinimai | 2020-04-02
|
Nurimkite, aš turiu omeny klasikinę kupiškėnišką tarmę,kuria kalbėta dar XX amžiaus vidury,o ne dabartinę Kupiškio regiono šnektą, paveiktą literatūrinės kalbos ir uteniškių ar panavėžiškių tarmės.Manau,kad klasikinę kupiškėnų tarmę moka nebedaug žmonių.
šiaip | 2020-04-03
|
Aš tai visiškai rami 🙂 Savo ausimis girdėjau klasikinę kupiškėnų tarmę net 18 metų, nes augau su Baba, gimusia 1897 metais, grynų-gryniausia kupiškėne, net nemokėjusia tos taip vadinamos „norminės“ kalbos. Ir puikiausiai pamenu, kad jos kalboje nebuvo: čianoj,činajos – buvo tik čianai,nebuvo ažtirpo,ažsikariu,ažu, nebuvo ošen – buvo ošei. Pritariu tik dėl vieno: sovas
Taip kalba | 2020-04-02
|
Kupiškėnai nekalbėjo ir nekalba:činajos,ažtirpo,ažsikariu,ažu.
patikslinimai | 2020-04-02
|
Taip,žinoma-pavyzdžiui,kupiškėnai dabar sako vando,o ne undo (vanduo):):):)
„Pagrindinės rytų aukštaičių kupiškėnų tarmės ypatybės“
mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/T_rak.htm
>taip kalba | 2020-04-02
|
Jaigu būtumėte perskaitęs (-čiusi) pasakojimą „Ležuvis gerai aina“,tekste būtumėte radęs (-usi) žodžius -„neažlipsi“,“ažu“, „ažmoka“.
Eglė | 2020-04-01
|
Cukrėlio miltinio pabarsta, tai ne kų lauki dirbsi, šolta. Atvoga taboka vožyt pėčių persikūrus.Dakui, dakui tomstai