Pavasaris, drąsiai žingsniavęs po mūsų kraštą, šiomis dienomis kažkur pradingo. Orų prognozės vėl prakalbo apie sniegą. Norisi tikėti, kad žiema nebesugrįš. Bet gali, jei taip nori, trumpam nosį kyštelėti. Nieko čia baisaus. Daug šiurpesnė šiandien pasaulyje tvyranti nežinia.
Kalbos apie vienos civilizacijos sunaikinimą, nesiliaujantys karai, be jokių paliaubų per didžiąsias metų šventes, tai ankstesniais laikais lyg ir būdavo savaime suprantama elgesio norma, ryškėjantys nesutarimai tarp Vakarų bloko valstybių ir t. t. turėtų kelti didelį nerimą. Net feisbuką baigia užkariauti vaizdeliai apie pabėgimo kambarius ir stebuklingą išsigelbėjimą. Jie veikia pasąmonę ir gali kelti nesaugumo jausmą.
Tik keistas dalykas, kuo daugiau kalbama apie karo grėsmę, nesaugumą, tuo labiau nesijaudinu. Nepalyginsi dabartinės savijautos su ta, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tuomet viskas krito iš rankų. Gal užsiauginau storesnę odą, gal kritiškiau vertinu įvairias pateikiamas naujienas.
Kartais pasižiūriu Izraelio televiziją. Įdomu, kaip jie dirba karo sąlygomis, kaip televizijos transliacijos tęsiamos iš studijos slėptuvėje, nuskambėjus pirmam įspėjimui apie gresiantį raketų ar dronų pavojų. Tam pavojui praėjus, visi televizininkai vėl grįžta į įprastinę aplinką.
Įdomiausia, kaip šiandien žmonės ten gyvena, kaip elgiasi, su kokiomis problemomis susiduria. Krito į akis, kad kasdien civilinės saugos pareigūnai nuolat, metodiškai kartoja, kaip gyventojai turėtų elgtis paskelbus oro pavojų, ką daryti, jei neturi kur pasislėpti.
Būna visokių nesusipratimų. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai nelabai nori į viešą slėptuvę įsileisti žmonių su šunimis. Problemų turi tie, kurie vėluoja ateiti į slėptuves po oro pavojaus paskelbimo. Ant kai kurių slėptuvių pradėti kabinti užrašai, kad durys atrakintos. Šis dalykas turi ir antrą medalio pusę. Gali būti labai nesaugu prasidėjus puolimui atverti duris.
Nebijoma pateikti įvairių nuomonių. Televizijos studijoje įnirtingai diskutavo laidos dalyviai karo tema. Tas diskusijas paskatino Izraelyje vykusi demonstracija prieš karą. Vieni jos dalyvius išvadino išdavikais, kiti gynė demokratijos vertybes, kad žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę.
Argumentuojama, kad Izraelyje ir per koronaviruso epidemiją, kai viešas gyvenimas buvo apmiręs, drausti žmonių kontaktai, bet buvo galima rinktis į protesto mitingus.
Pripažįstama, kad šalies šiaurėje civilinė infrastruktūra nebuvo parengta karo išbandymams. Ten gyventojai neturi tiek slėptuvių, individualių mamadų (betoninių kambarių), kad galėtų jaustis saugesni per raketų ir dronų atakas.
Kaip ir visur, karinių veiksmų metu žmonėms iškyla problemų, kas prižiūrės mažesnius vaikus, kai sutrinka vaikų darželių darbas, kaip mokysis mokiniai, kaip padėti ekstremaliais atvejais senyviems ir negalią turintiems žmonėms, kaip nuraminti vaikus, apsaugoti savo turtą nuo marodierių.
Ši visa informacija man tarsi savotiški civilinės saugos mokymai, LT72 programėlės papildymas.
Ne veltui nuolat kartojama izraeliečių civilinės saugos pareigūnų informacija, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Visur žmonėms būdinga kažko nepaisyti, rizikuoti, nepaklausyti. Sausa teorinė informacija reikalinga, bet gyvo žmogaus perduota realiomis sąlygomis, kai virš galvų skrieja raketos ir dronai, kur kas paveikesnė.
Kai rašiau šias eilutes, pasaulis laukė, ką nuspręs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas dėl Irano. Ar jis bus atakuojamas, ar ten pražus visa civilizacija? O gal visgi pavyks susitarti? Kas nutiks pasauliui ir mums toliau?
Kol kas paskelbtos dviejų savaičių paliaubos. Pasaulis tarsi lengviau atsiduso.
Toliau stebime „Artemis 2“ misijos astronautų skrydį. Tikimasi, kad šios ekspedicijos patirtis ateityje padės žmonėms įsikurti Mėnulyje ir toliau žingsniuoti Marso link. Kyla klausimas, kam viso to mums reikia. Juk žmogus pirmiausia Žemės gyventojas, kitur jam nebus taip gerai. Deja, šiuo metu tarsi įjungta žmogaus išvarymo iš jo buveinės programa.
Matyt, jei nesibaigs karai, Žemė gali tapti nebetinkama gyventi. Beliktų vienintelė išlikimo galimybė – emigruoti į kitas planetas.
Bet ar žmonija tam pasirengusi? Žvelgiant iš šių dienų realijų, kyla klausimas, ar panašūs karai nepersimes ir į kosmosą? O gal tai jau vyksta?