Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).
Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).
Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.
Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.
Pirmieji šių metų mėnesiai pasižymėjo didelėmis anomalijomis
Štai keletas tai rodančių faktų.
Sausio–vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo žemiausia per pastaruosius 39 metus. Šalčiau yra buvę tik 1985 ir 1987 m. sausį–vasarį.
Vasarį fiksuoti net trys šalčio rekordai ir speigas (≤-30 °C). To Lietuvoje nebuvo net 14 metų.
Vasario 2-ąją Šeduvoje buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per pastaruosius tris dešimtmečius. Paskutinį kartą išmatuota žemesnė nei -34,3 °C temperatūra yra buvusi tik 1987 ir 1996 metais.
Laukuvoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje paskutinį kartą storesnė sniego danga buvo susiformavusi tik 1996 m. kovo viduryje. Raseiniuose daugiau sniego nei šiemet yra buvę tik 1979 m. vasario 9–11 dienomis.
Kovas – antras šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Per mėnesį pasiekti net šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai.
Pirmieji trys mėnesiai (bendrai paėmus) pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. 1961–2026 m. laikotarpiu truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais. Galima tik įsivaizduoti kiek sniego galėjo būti, jei sausio–vasario mėnesiai nebūtų buvę tokie sausi.
Toks saulėtas sausio–kovo mėn. laikotarpis (420,4 val.), kaip pasitaikė šiemet, dar nėra buvęs. Iki šiol labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis buvo pasitaikęs 2022 metais (380,5 val.), o iki tol – 1969 metais (339,3 val.).
Dažniausiai po šalto vasario ateina vėsus arba tik vidutiniškai šiltas kovas. Šiemet fiksuotas retai pasitaikantis įvykis – po šalto vasario atėjęs kovas buvo labai šiltas. Paskutinį kartą panaši situacija yra pasitaikiusi tik 2007 metais.
Balandis prognozuojamas daug sausesnis nei vidutiniškai. Jei ši tendencija tęsis, tuomet jau gegužę–birželį (orams dar labiau atšilus) drėgmės deficitas toliau augs ir teks kalbėti apie besivystančią sausrą.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Komunikacijos skyrius)