Vaiko žodžiai „nenoriu mokytis“ ar „nenoriu eiti į mokyklą“ suaugusiesiems gali nuskambėti kaip ribų tikrinimas ar maištas. Tačiau vaiko teisių gynėjai ragina neskubėti daryti išvadų, už šio pasakymo gali slypėti nuovargis, nerimas, patyčios ar mokymosi sunkumai. Kaip padėti vaikui geriau suprasti ir išsakyti savo jausmus, pataria vaiko teisių gynėja Renata Karpovienė.
Pirmiausia – ramus pokalbis
„Pirmas žingsnis – priimti vaiko žodžius rimtai. Vaikui svarbu jausti, kad jo jausmai neatmetami ir kad suaugusieji pasirengę būti šalia“, – sako R. Karpovienė.
Pokalbį apie nenorą eiti į mokyklą pašnekovė siūlo pradėti ramiai, be priekaištų. Vietoje klausimo „kodėl nenori?“ gali padėti atviresnės formuluotės: „Kaip jautiesi, kai galvoji apie mokyklą? Kas vakar tave mokykloje nudžiugino? Dėl ko dažnai liūdi, kai būni mokykloje?“ Šie klausimai padeda vaikui kalbėti apie patirtį, o ne gintis.
Nenoro eiti į mokyklą priežasčių gali būti įvairių: per didelis mokymosi krūvis, vienišumo jausmas klasėje, patyčios ar mokymosi sunkumai, kurių vaikas pats dar nemoka įvardyti. Kartais „nenoriu“ reiškia ir baimę suklysti ar nepateisinti savo ar suaugusiųjų lūkesčių.
Antras žingsnis – konkreti pagalba
Išsiaiškinus, kas slegia vaiką, lengviau ieškoti pagalbos būdų. Kartais pakanka aiškesnės dienos struktūros, mažesnių ir realistiškesnių lūkesčių, papildomo dėmesio ruošiant pamokas. Kartais gali būti reikalingas pokalbis su mokytoju ar mokyklos psichologu.
Jei įtariamos patyčios, svarbu nedelsti ir kreiptis į klasės auklėtoją, mokyklos administraciją, ieškoti mediacijos galimybių. Vaikas neturėtų likti vienas su tuo, kas jį žeidžia.
Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad šiandien daugelis vaikų patiria spaudimą pasiekti daugiau ir mokykloje, ir užklasinės veiklos užsiėmimuose. Todėl svarbu aiškiai parodyti, kad vaiko vertė nepriklauso vien nuo pažymių ar rezultatų. Saugumo ir priėmimo jausmas yra pagrindas, be kurio mokymasis gerokai sunkesnis.
„Reikėtų stebėti pokyčius. Jei vaikas, anksčiau noriai ėjęs į mokyklą, staiga pradeda vengti pamokų, skųstis pilvo ar galvos skausmais, užsisklendžia, tai gali būti ženklas, kad jam reikia pagalbos“, – pažymi R. Karpovienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba