Kvepiančios žvakės, namų kvapai, valikliai, purškikliai ir indų plovikliai yra neatsiejami kasdienybės dalykai, bet nuolat uostomi cheminiai kvapai ir dažnas kontaktas su įvairiomis cheminėmis medžiagomis gali nepalankiai veikti odą, erzinti kvėpavimo takus ir sąlygoti kai kurių ligų išsivystymą.
Gydytoja ir vaistininkė aptarė, kokie ingredientai dirgina ir alergizuoja odą, kvėpavimo takus, papasakojo, kokias organizmo reakcijas gali sukelti cheminės medžiagos, patarė, kaip elgtis, jei pajutote pirmus simptomus: bėrimus, niežėjimą, dirginantį kosulį.
Kai kvapas apsimeta švara
Nors buitinės chemijos produktus perkame pagal kvapą, pasak vaistininkės Dianos Saltanavičienės, tai viena dažniausių klaidų – stiprų aromatą žmonės sieja su švara, bet sintetiniai ir net natūralūs kvapai gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti alergines reakcijas.
„Kita klaida – per dažnas oro gaiviklių ar purškiamų kvapų naudojimas, nes smulkios dalelės lengvai patenka į plaučius ir ilgai išlieka patalpose. Žmonės linkę naudoti per daug netinkamų, dažnai stipresnės nei rekomenduojama koncentracijos, chemijos priemonių manydami, kad valymas bus efektyvesnis. Be to, pamirštama, kad jautresniems žmonėms, vaikams ar alergiškiems asmenims bekvapės ir švelnesnės priemonės yra saugesnės“, – teigia vaistininkė.
Trumpesnė sudėtis – mažesnė rizika
Anot D. Saltanavičienės, renkantis buitinės chemijos produktus ir namų kvapus pirmiausia reikėtų atidžiai įvertinti produkto sudėtį – kuo ji trumpesnė ir aiškesnė, tuo mažesnė rizika, kad priemonėje bus odą ar kvėpavimo takus dirginančių medžiagų, sintetinių kvapiklių, ftalatų ar formaldehido junginių.
„Saugiausios bekvapės priemonės. Tačiau ir švelnesnius buitinės chemijos produktus reikėtų naudoti saikingai, pasirūpinti geru patalpų vėdinimu. Jei kvapas dirgina kvėpavimo takus, bet vis dėlto pageidaujamas, tiesiog venkite aerozolių. Jei turite jautresnę odą, prieš išsirinkdami produktus, įsitikinkite, kad tai tikrai tinka jums. Nesivadovaukite kaimyno rekomendacijomis, nes kiekvienas žmogus unikalus, alergizuojantys produktai kiekvienam gali būti skirtingi. Šiuo klausimu geriausiai patars alergologas ir klinikinis imunologas“, – pataria D. Saltanavičienė.
Kaip vystosi kontaktinis dermatitas?
Gydytoja, alergologė-klinikinė imunologė Živilė Korsakienė teigia, jog bene dažniausia cheminių dirgiklių sukelta reakcija yra kontaktinis dermatitas, kuris ne momentinė alergija, o dviejų etapų imuninė istorija, kurioje T limfocitai atlieka pagrindinį vaidmenį.
„Tyliosios fazės metu žmogus dar nieko nejaučia, bet imuninė sistema ima rengti planą: tam tikros ląstelės keliauja į regioninius limfmazgius ir aktyvuoja kitas ląsteles, kurios vėliau inicijuoja uždegimo procesus. Veikimo fazėje organizmas atpažįsta įsibrovėlį ir reaguoja tipiniais kontaktinio dermatito požymiais: odos paraudimu, patinimu, niežėjimu, pūslelėmis ar šlapiavimu, vėliau – pleiskanojimu, odos sustorėjimu, raukšlelių susidarymu“, – pasakoja gydytoja.
Anot Ž. Korsakienės, rečiau pasitaikanti cheminių dirgiklių sukelta reakcija gali pasireikšti sausu, dirginančiu kosuliu, užkimimu, gerklės perštėjimu.
Cheminiai dirgikliai: kas sukelia reakcijas?
D. Saltanavičienė priduria, kad odos sudirginimą ir kvėpavimo takų reakcijas sukelia sintetiniai kvapikliai, etiketėse žymimi kaip „fragrance“ ar „parfum“, o kvėpavimo takams nepalankūs ir lakieji organiniai junginiai, išsiskiriantys iš purškiamų valiklių ir oro gaiviklių. Iš probleminių ingredientų galima paminėti ir formaldehidą, chloro junginius, amoniaką, ftalatus, kurie naudojami kvapui sustiprinti ir išlaikyti. Anot vaistininkės, didesnę reakcijų tikimybę visada turi aerozolinės formos produktai, nes smulkios dalelės lengvai patenka į plaučius ir ilgiau išlieka ore.
„Efektyvūs ir saugesni namų valymo ingredientai – valgomoji soda ir actas, kurie gerai šalina nešvarumus ir neutralizuoja kvapus be agresyvių cheminių junginių. Actas ypač naudingas riebalų ir kalkių nuosėdoms, soda veikia kaip švelnus abrazyvas ir dezodorantas. Valymui pritaikyti galima ir vandenilio peroksidą, rinkoje yra ir švelnių valiklių be sintetinių kvapiklių, dažiklių ar chloro“, – sako D. Saltanavičienė.
Pasak vaistininkės, svarbu atkreipti dėmesį, kad ir natūralios priemonės, actas ar citrina, turi rūgščių, jas irgi reikėtų naudoti atsargiai, vengiant tiesioginio kontakto su oda, užtikrinant gerą patalpos ventiliaciją.
Rizikos grupės ir uždelsta alergija
Ž. Korsakienė pabrėžia, kad cheminių dirgiklių poveikis pavojingiausias tiems, kurie jau turi kitokių greito tipo reakcijų sukeltų alerginių ligų, alerginę slogą ar astmą, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnėje rizikoje yra ir vaikai, žmonės, kurių profesijai būdingas nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis.
Pasak gydytojos, aplinka yra nepaprastai chemiškai įvairi, tūkstančiai cheminių medžiagų, naudojamų pramonėje, buityje, kosmetikoje, medicinoje, žemės ūkyje, primena, kad žmogaus imuninė sistema nuolat susiduria su naujais junginiais.
„Nors žmonės galvoja, kad alergiją sukelia tik stiprios ar agresyvios medžiagos, realybė kur kas sudėtingesnė: alergiją gali sukelti bet kuri cheminė medžiaga ir minimalus jos kiekis, jeigu jos molekulė maža, reaktyvi, turi savybę prisijungti prie odos baltymų ir tapti imuninei sistemai atpažįstamu, nebetoleruojamu antigenu. Alergija gali išsivystyti po metų ar dešimtmečių naudojant tas pačias priemones“, teigia Ž. Korsakienė.
Kaip apsaugoti rankų odą?
D. Saltanavičienė pataria saugoti rankų odą valymo metu ir rekomenduoja mūvėti gumines pirštines, jei naudojamos stipresnės priemonės ir ilgiau kontaktuojama su vandeniu.
„Po kiekvieno valymo rankas reikėtų nuplauti drungnu vandeniu ir iškart patepti drėkinamuoju kremu, geriausia su glicerinu, pantenoliu ar keramidais. Jei oda linkusi skilinėti, reikėtų naudoti riebesnius apsauginius kremus prieš darbą, intensyviai maitinančius – vakare. Reikėtų vengti labai karšto vandens ir stipraus muilo, nes jie dar labiau sausina odą. Pastebėjus nuolatinį paraudimą ar įtrūkimus, verta pasitarti su alergologu ir klinikiniu imunologu, nes tai gali būti kontaktinio dermatito požymis“, – pataria vaistininkė.
The Critical inf.