Vaistų nuo skausmo galima rasti bene kiekvienų namų vaistinėlėje, juk dažnas susiduria su galvos, raumenų, danties, sąnarių ar kitokiais skausmais, ir peršalimo sezonas dar nesitraukia.
Tačiau ar žinome, kaip tinkamai vartoti šiuos vaistus? Anot vaistininko Sauliaus Morkūno, vartodamas vaistus nuo skausmo ar karščiavimo dažnas daro klaidų, tad vėliau pacientas susiduria su nemaloniais simptomais ar pavojinga sveikatos būkle. Tai kokių taisyklių turėtume laikytis?
Vaistininkas paaiškina, kad vaistuose nuo skausmo naudojamos ibuprofeno, paracetamolio veikliosios medžiagos ir acetilsalicilo rūgštis, geriau žinoma kaip aspirinas. Preparatai su ibuprofeno ir aspirino veikliosiomis medžiagomis priskiriami nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, o paracetamolis yra analgetikas.
„Nors šiai grupei priklausančių preparatų užduotis panaši, svarbu suprasti, jog visos veikliosios medžiagos gali veikti skirtingai, ir nebūtinai tai, kas veikia vienam pacientui, taip pat veiks ir kitam.
Be to, daug kas priklauso nuo antrinės paciento būklės, vartojamų vaistų, maisto papildų, gyvenimo būdo, įpročių ir kitų svarbių aspektų. Būtent todėl visada raginame, net ir patiriant nedidelį skausmą, pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinktas tikslingiausias ir saugiausias variantas“, – sako vaistininkas S. Morkūnas.
Vartojant paracetamolį svarbu atidumas
Vaistininkas pažymi, kad vaistai su paracetamoliu skirti malšinti nedideliam ir vidutiniam skausmui, aukštai temperatūrai, todėl jį galima rasti net ir peršalimo simptomams lengvinti skirtuose preparatuose.
Paracetamolis daugiausia veikia centrinėje nervų sistemoje, slopina prostaglandinų sintezę, atsakingą už skausmo ir karščiavimo reguliavimą.
S. Morkūnas pasakoja, kad ši XIX amžiaus pabaigoje sukurta veiklioji medžiaga įprastai pradeda veikti per 30–60 minučių, saugi vartoti daugeliui žmonių, tačiau atidesnės būti ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamų dozių turėtų besilaukiančios moterys, taip pat žmonės, kurie turi kepenų, inkstų ar lėtinių ligų, vartoja alkoholį, turi alergijų, vartojantys bet kokius kitus vaistus.
„Svarbu nepamiršti, kad net ir plačiai ištirta medžiaga, paracetamolis, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, pykinimą, prakaitavimą, skrandžio skausmą, ypač netinkamai ją vartojant.
Pavyzdžiui, peršalus reikėtų stebėti, ar kartu su skirtingais preparatais neviršijame paracetamolio paros dozės.
Šių vaistų dozavimas normuojamas, vaikų ir suaugusiųjų dozės gerokai skiriasi pagal amžių ir svorį.
Vaikams gali būti skiriamos 100mg/5ml ar 200mg/5ml dozės, o suaugusiems – 500 mg. Tarp preparatų vartojimo visada reikėtų daryti bent 4 valandų pertrauką“, – pataria vaistininkas.
Ibuprofenas irgi rizikingas
S. Morkūnas atkreipia dėmesį, kad dar viena nuo XX amžiaus pradžios dažnai vaistuose nuo uždegimo ir skausmo sutinkama veiklioji medžiaga yra ibuprofenas. Ibuprofenas veikia mažindamas uždegimo mediatorių lygį organizme, todėl kartu gali būti slopinamas skausmas, atsiradęs patinimas, karščiavimas.
Pasak vaistininko, ibuprofeno preparatai įprastai vartojami stipresnio skausmo atvejais, pavyzdžiui, ausies, dantų, raumenų, sužeidimų skausmams malšinti, esant menstruacijų skausmams, artritui.
„Vartojant šį vaistą reikėtų rasti mažiausią veiksmingą jo dozę ir būtinai prieš tai pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Maksimali suaugusio žmogaus paros dozė neturėtų viršyti 1200 mg, bet jei gydytojas rekomenduoja, dozė gali būti didinama.
Atidūs turėtų būti turintys širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių ar psichikos būklių, skrandžio ar virškinamojo trakto ligų, sergantys astma, inkstų ar kepenų ligomis, vartojantys diuretikus, steroidinius vaistus, antidepresantus ir kraujo krešumą veikiančius vaistus.
Besilaukiančioms moterims ir vaikams be gydytojo žinios šios sudėties preparatų vartoti negalima“, – pabrėžia S. Morkūnas.
Jei vartojant ibuprofeno preparatus atsiranda bėrimų, regėjimo sutrikimų, pasikeičia kvėpavimas ar įtariamas kraujavimas iš virškinamojo trakto, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Aspirino vartojimo nauda ir grėsmė
Skausmui, karščiavimui ir uždegimui malšinti neretai naudojama acetilsalicilo rūgštis, įprastai vadinama aspirinu.
Aspirinas medicinoje naudotas nuo vėlyvo XIX amžiaus, netrukus pastebėtas ir jo poveikis kraujo krešumo reguliavimui.
Vaistininkas pastebi, kad pastaroji aspirino paskirtis dabar kai kada vertinama netgi labiau nei veikliosios medžiagos savybė mažinti skausmą.
„Vartojant analgetines aspirino dozes, pavyzdžiui, 500 mg, gali padidėti kraujavimo rizika, todėl įprastai jo negalima vartoti besilaukiančioms moterims, vaikams, turintiems virškinamojo trakto ligų, pavyzdžiui, skrandžio opų ar laukiantiems chirurginių procedūrų.
Aspiriną reikėtų vartoti taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas, negerti jo kartu su kitais vaistais be gydytojo leidimo“, – perspėja vaistininkas.
Didžiausia aspirino paros dozė suaugusiam žmogui yra 3 g, vartojant 500–1000 mg vienkartinę dozę ne dažniau nei kas 4 val.
Reikia būti atsakingiems
S. Morkūnas atkreipia dėmesį, kad vartojant aspirino, ibuprofeno ar paracetamolio preparatus, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Tai padaryti svarbu ne tik dėl vaistų dozavimo ar sąveikų su kitais vartojamais vaistais, maisto papildais.
Šie vaistai, kaip ir visi, turi savo vartojimo subtilybių, kurios gali daryti įtaką gydymo veiksmingumui, šalutinių poveikių grėsmei, sąveikai su maistu, alkoholiu ir pan.
„Savo pacientams visada patariu vadovautis posakiu, kad vaistai nėra saldainiai. Jeigu jaučiame skausmą, pasireiškia karščiavimas, pirmiausia reikia rasti suprastėjusios savijautos priežastį.
Pavyzdžiui, galvos skausmas gali kankinti dėl per mažo vandens suvartojimo, nuovargio ar streso, tada kai kuriems žmonėms pakaks pailsėti, išgerti daugiau vandens ar kokybiškai išsimiegoti.
Todėl jei dėl nedidelio skausmo nepagalvojus, kas jį galėjo sukelti, iš karto bus griebiamasi vaistų, ne tik elgsimės neatsakingai, bet ir kenksime savo organizmui“, – priduria vaistininkas.
„Camelia“ pranešimas spaudai