Sulaukusi 91 metų mirė prancūzų kino ikona Brigitte Bardot, šeštojo ir septintojo dešimtmečių seksualinio išsilaisvinimo simbolis, kuri atsisakė karjeros kine, kad galėtų atsiduoti gyvūnų teisių gynimui, sekmadienį pranešė jos fondas.
B. Bardot spalio mėnesį buvo paguldyta į ligoninę, o lapkričio mėn. išplatino pareiškimą, kuriame neigė gandus apie savo mirtį. Tačiau fondas nenurodė, kada ir kur ji iš tiesų mirė.
„Brigitte Bardot fondas su didžiuliu liūdesiu praneša, kad mirė jo įkūrėja ir prezidentė, pasaulinio garso aktorė ir dainininkė madam Brigitte Bardot, kuri nusprendė atsisakyti prestižinės karjeros, kad galėtų skirti savo gyvenimą ir energiją gyvūnų gerovei ir savo fondui“, – sakoma AFP atsiųstame pranešime.
Kino žvaigždės, kurią visi žinojo kaip „BB“, tėvynėje, iškart pasipylė užuojautos ir pagerbimo žinutės.
Gimusi 1934 m. rugsėjo 28 d. Paryžiuje, B. Bardot augo pasiturinčioje tradicinėje katalikiškoje šeimoje. Ji pati buvo ištekėjusi keturis kartus, su antruoju vyru, aktoriumi Jacques‘u Charrier, ji susilaukė vieno vaiko – Nicolas.
Pasauline žvaigžde B. Bardot tapo 1956 m. pasirodžiusi filme „Ir Dievas sukūrė moterį“, vėliau suvaidino dar maždaug 50-yje filmų, o 1973 m. metė aktorystę.
Ji atsisakė šlovės, kad galėtų rūpintis apleistais gyvūnais, sakydama, jog jai „nusibodo kasdien būti gražiai“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino B. Bardot 20 amžiaus legenda.
„Savo filmais, balsu, akinama šlove, inicialais (BB), vargais, didele meile gyvūnams ir veidu, kuris tapo Mariana, Brigitte Bardot įkūnijo gyvenimo laisvę, – rašė jis platformoje „X“, turėdamas omenyje moterišką Prancūzijos respublikos simbolį, vaizduojamą meno kūriniuose. – Gedime šimtmečio legendos.“
Gyvūnų globa
Pasitraukusi iš kino ji visam laikui apsigyveno netoli Rivjeros kurorto Sen Tropezo, kur ėmėsi kovoti už gyvūnų teises.
Tokį pašaukimą ji greičiausiai pajuto tada, kai paskutinio filmo „Pamokanti ir džiaugsminga Kolino istorija“ filmavimo aikštelėje ji pamatė ožką. Norėdama išgelbėti gyvūną nuo mirties ji nusipirko jį ir laikė viešbučio kambaryje.
1986 m. B. Bardot įkūrė Brigitte Bardot fondą, kuris, kaip rašoma jo interneto svetainėje, dabar turi 70 tūkst. rėmėjų ir apie 300 darbuotojų.
„Labai didžiuojuosi pirmuoju savo gyvenimo skyriumi, – sakė ji interviu AFP 2024 m., prieš savo 90-ąjį gimtadienį. – Jis atnešė man žinomumą, ir šis žinomumas padeda man ginti gyvūnus – vienintelį man iš tiesų svarbų reikalą.“
Ji pridūrė, kad gyvena „tylioje vienatvėje“ savo namuose „La Madrague“, apsupta gamtos ir patenkinta, kad gali „pabėgti nuo žmonijos“.
Neapykantos kalba
Skirtingai nei kitos mylimos prancūzų Naujosios bangos žvaigždės, B. Bardot buvo prieštaringai vertinama asmenybė, kuri atbaidė daug gerbėjų savo politinėmis pažiūromis.
Ji buvo penkis kartus nuteista už neapykantos kalbą, daugiausia apie musulmonus, taip pat apie Prancūzijos Reunjono salos gyventojus, kuriuos ji vadino „laukiniais“.
Būdama kraštutinių dešiniųjų politikės Marine Le Pen rėmėja, 2003 m. išleistoje knygoje B. Bardot pasisakė „prieš Prancūzijos islamizaciją“, nurodydama, kad „mūsų protėviai, mūsų seneliai, mūsų tėvai šimtmečius atidavinėjo savo gyvybes, kad išstumtų vieną po kito ateinančius įsibrovėlius“.
M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ vadovas Jordanas Bardella buvo vienas pirmųjų, pagerbusių B. Bardot. „Šiandien prancūzų tauta neteko Marianos, kurią taip mylėjo, kurios grožis stulbino pasaulį“, – rašė jis platformoje „X“.
Paskutinėje savo knygoje „Mon BBcedaire“ („Mano BB abėcėlė“), išleistoje likus kelioms savaitėms iki mirties, ji pažėrė kritikos Prancūzijai, pavadindama ją „nuobodžia, liūdna, nuolankia“, ir savo gimtajam miestui Sen Tropezui, dabar pilnam turtingų turistų, kuriuos ji padėjo pritraukti.
Knygoje taip pat esama užgaulių pastabų apie gėjus ir transseksualius asmenis.
Ji yra paskutinė išėjusi Naujosios bangos žvaigždė, ją pergyveno jos vienintelis vaikas Nicolas Jacques‘as Charrier iš santuokos su aktoriumi Jacques‘u Charrier.
Kalbėdama apie mirtį ji pabrėžė, kad per savo laidotuves norėtų išvengti „minios idiotų“, ir pageidavo paprasto medinio kryžiaus virš savo kapo sode – tokio paties, kokie buvo statomi ir jos gyvūnams.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama