Rudens pradžioje miškuose, pievose ir net šalia sodybų dažniau nei įprastai galime pastebėti gyvačių. Nors daugeliui jų vaizdas kelia baimę, Valstybinių miškų urėdijos specialistai ramina, kad dauguma Lietuvoje gyvenančių gyvačių rūšių visiškai nepavojingos. Sutikus gyvatę, rekomenduojama išlikti ramiems, paisyti atsargumo ir prisiminti, kad šie ropliai yra neatsiejama gamtos dalis.
Keliauja žiemoti
Anot herpetologės, Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio Juodupės girininkijos specialistės Jolitos Šliakienės, gyvačių elgesys kinta atsižvelgiant į metų laiką: pavasarį jos bunda iš žiemos miego ir poruojasi, o rudenį leidžiasi į migraciją žiemojimo vietų link. Todėl tai, kad šiuo metu gyvates dažniau pastebime, visiškai natūralus reiškinys.
Dauguma – nepavojingos
Lietuvoje veisiasi kelios rūšys žalčių ir vienintelė nuodinga gyvačių rūšis – angis. Angių, miškininkės teigimu, dažniau pasirodo rugpjūtį, kai jos atsiveda jauniklius, ir ankstyvą pavasarį poravimosi metu.
Pasak J. Šliakienės, angys mėgsta įsikurti sausose pievose netoli aukštapelkės ar aukštapelkės pakraščiuose.
Tuo tarpu žalčiai mėgsta įvairesnes vietas: kuriasi prie upelių, nevengia ir žmogaus kaimynystės.
Miške taip pat galima sutikti kartais su gyvate painiojamų trapiųjų gluodenų. Jų nereikia bijoti, tai nepavojingi bekojai driežai.
Kaip atskirti?
Nors žaltys ir angis iš pirmo žvilgsnio panašūs, juos galima atskirti pagal spalvas ir vyzdžių formą. Lietuvoje galima sutikti geltonskruostį žaltį (Natrix natrix). Jis turi ryškias geltonas ar oranžines dėmes galvos šonuose, jo akių vyzdžiai – apvalūs.
Tuo tarpu dažniausiai sutinkama paprastoji angis (Vipera berus) ant nugaros turi zigzago formos raštą, jos akių vyzdžiai elipsės formos – kaip katės.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus?
Laimei, žalčių įkandimas nepavojingas. Pasak J. Šliakienės, gindamiesi žalčiai dažniau išleidžia skystas, blogą kvapą skleidžiančias išmatas ar apsimeta negyvais negu kanda.
Angies įkandimas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei – priklausomai nuo kiekvieno žmogaus organizmo.
Anot J. Šliakienės, įkandus žalčiui, ant odos pastebėsime daug smulkių dantukų paliktų žymių. Įkandus angiai, odoje matomos dvi mažos skylutės, išsidėsčiusios maždaug 1 cm atstumu viena nuo kitos.
Įkandus bet kokiai gyvačių rūšiai miškininkė pataria nedelsiant kreiptis į medikus.
J. Šliakienės teigimu, geriausias būdas išvengti gyvačių įkandimo, miške lankytis su botais ilgu aulu.
„Taip pat rekomenduojama apžiūrėti aplinką, prieš tiesiant ranką link grybo ar uogos. Pamačius gyvates, patartina elgtis ramiai, nesiartinti, nebandyti jų liesti ar sužaloti, tiesiog siūlau pasukti skirtingais keliais“, – teigia miškininkė.
Valstybinių miškų urėdijos inf.