Iš Šimonių kilusi jaunosios kartos menininkė Armanda KLIMAVIČIŪTĖ sakė, kad ją visuomet traukė nestandartiniai dalykai.
Visai neseniai plačiajai auditorijai pristatyta jos kurtų skenogramų paroda „Portalas“.
„Kūryba – ne tik profesinė veikla, bet ir būdas būti pasaulyje, mąstyti, stebėti, reaguoti, reflektuoti“, – teigė Kaune gyvenanti ir kurianti pašnekovė.
Kristina VALYTĖ
Esate diplomuota menininkė profesionalė, baigėte grafinio dizaino studijas Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete. Kas Jus paskatino rinktis menininkės kelią?
Mano kelias į meną nebuvo tiesus ar savaime suprantamas. Nuo ankstyvos vaikystės jutau polinkį į vizualinį mąstymą ir alternatyvias pasaulio interpretacijas. Mane formavo ne tik tokių kūrėjų kaip Leonardas Gutauskas ar Stasys Krasauskas iliustracijos ar grafika, bet ir poezija, senos, palėpėje atrastos knygos, ypač tos, kurios perteikė nežinomų, vaizduotėje kuriamų pasaulių vizijas. Šias istorijas perkonstruodavau mintyse, vizualizuodavau siužetus tarsi vidinius kino kadrus, tai tapo natūraliu mąstymo būdu, kuriame vaizdas, garsas ir prasmė susilieja į vientisą jutiminę patirtį.
Romantizavau saulėlydžius, svirplių skleidžiamus garsus vėliais vakarais, tylos akimirkas, kai sustoja laikas. Vaikystėje daug mąsčiau apie tai, kaip veikia pasaulis tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Visada traukė siurrealumas, netikėti, nestandartiniai dalykai. Ilgainiui supratau, kad menas – tai būdas kalbėti apie tai, ką sunku pasakyti žodžiais. O grafinio dizaino studijos tapo ne tik profesiniu sprendimu, bet ir vidinio pasaulio tęstinumu – formai, kuri leidžia vaizdais ir struktūromis artikuliuoti mąstymą, jauseną, požiūrį.
Baigiamajam darbui kūrėte dailininko Justino Vienožinskio memorialinio muziejaus prekės ženklo ir vizualinio stiliaus dizainą. Už baigiamąjį darbą buvote apdovanota Eugenijos Mikšytės-Lašienės premija (šis apdovanojimas kasmet skiriamas už profesionalius baigiamuosius darbus – aut. past.). Ką Jums reiškia šis paskatinimas? Kodėl baigiamajam darbui pasirinkote iš Rokiškio krašto kilusį dailininką?
Plačiau skaitykite rugpjūčio 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Justinos Mikoliūnaitės nuotraukos