1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. rankomis susikibę žmonės sudarė gyvą grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline.
Spėjama, kad joje stovėjo apie 2–2,5 mln. dalyvių, iš jų beveik milijonas – Lietuvoje. Nepatekusieji į pagrindinę trasą jungėsi šalutiniuose keliuose, sudarydami papildomas atšakas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bei Latvijos ir Estijos liaudies frontų organizuota protesto akcija buvo surengta minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo metines.
Baltijos kelias laikomas vienu svarbiausių įvykių siekiant nepriklausomybės.
Jis įtrauktas į UNESCO pasaulio atminties sąrašą kaip išskirtinis XX a. istorijos liudijimas, atkreipęs pasaulio dėmesį į lietuvių, latvių ir estų kovą už laisvę.
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Istrorijos nesuklastosi | 2025-08-23
|
Po to buvo dar vienas Europos pasidalinimas- Jaltos konferencija įvykusi 1945-02-04-11 d.d.,kur buvo nutarta palikti Sovietų Sąjungai jos 1939 – 1940 m.
laikotarpiu užgrobtas teritorijas. Molotovo-Ribentropo paktas nustojo galioti.