NUO ZUNTĖS IKI SIBIRO LAGERIŲ IR VILNIAUS AUKŠTUMŲ

„Kūrybiškumo genas“

Visapusiškais talentais apdovanotos Motuzų-Matuzevičių giminės šaknys siekia ir Kupiškio kraštą.

Kūrybiškumo geną, perduodamą iš kartos į kartą, ryškiai galima atsekti susipažinus su šios giminės atstovais.

Kur gilesnės talento ištakos, jau sunku surasti. Gal viskas prasidėjo Zuntėje, kur šios giminės atstovai minkė molį mažoje keramikos dirbtuvėlėje, o gal nuo sodrių tapytojo Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus paveikslų, kurie išėjo į platųjį pasaulį.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Spalvingas gyvenimas

Dailininkas, tapytojas Boleslovas Motuza-Matuzevičius gimė 1910 metų gruodžio 24 dieną Rygoje.

Vaikystę praleido Kupiškio priemiestyje, Zuntėje. Dailininkas užrašė vaikystės ir ankstyvos jaunystės prisiminimus. Jie kupini nostalgijos, vaizdingi, atskleidžia, kad autorius gerai valdo plunksną ir kad šis kraštas labai svarbus:

„Lėveniu prasruveno mano jaunystė, išsikerojusi jausmais ir mintimis, siekiais, džiaugsmais ir nusivylimais, prašuoliavo per Akmenytės akmenis, įstrigusi į miestelį, piliakalnį, į Kupiškio raudonų plytų nebyliai dunksančią bažnyčią.

Zuntė – mano jaunystės lopšys. Šiame mažame priemiestyje, reikšmingoje kryžkelėje, sukrypusiose gryčiūtėse gyveno vargaliai, išskyrus tris kiemus. Vienas iš jų ypatingas. Jo savininkas žydelis, pavarde Gafanovičius, turėjo „palyvnyčią“, t. y. „keramikos fabrikėlį“, kuriame molį minkė mano močiutė, jos giminės ir kiti zuntininkai.“

B. Motuza-Matuzevičius 1928 metais baigė Kupiškio progimnaziją, studijavo Kauno meno mokykloje. Piešė portretus, peizažus, dirbo freskos-mozaikos darbus. Parodose dalyvavo nuo 1946 metų. Jo darbuose Kupiškio vaizdai ir šio krašto žmonės. Tai J. Laužiko, J. Graičiūno, M. Glemžaitės, J. Petrulio, B. Žekonio ir kitų aliejiniai portretai. Peizažai „Zuntė“, „Kupiškio panorama“, „Tiltas per Kupą“, „Buzo troba“. Daug jo darbų turi įsigiję privatūs asmenys. 1977 metais dailininkui suteiktas Kupiškio rajono Garbės piliečio vardas. Dailininkas mirė 1990 metų lapkričio 11 dieną Vilniuje.

Išsamiau su dailininko B. Motuzos-Matuzevičiaus biografija ir kūrybos ypatumais galima susipažinti perskaičius knygą „Trys gyvenimo spalvos“. Ši knyga 2021 metų spalio 19 dieną pristatyta ir Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Čia dalyvavo dailininko sūnus Gediminas ir kiti artimieji, taip pat dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.

Tuomet anonsuodama knygą dailėtyrininkė sakė, kad būsimasis dailininkas gimė per 1910 metų Kūčias į Rygą nuo vargo ir skurdo pabėgusių kupiškėnų šeimoje. 1918 metais su tėvais sugrįžo į Kupiškį, gyveno Zuntėje, 1928 metais baigė Kupiškio progimnazijos keturias klases. Tais pačiais metais įstojo į Kauno meno mokyklą. Profesoriaus Juozo Mikėno mokinys, studijavo grafiką, dekoratyvinę tapybą. B. Motuza pateko į pogrindinės kairuoliškų politinių pažiūrų asmenų veiklos įtaką, įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP). 1935 metais gavo iš pogrindinės LKP vadovybės paliepimą važiuoti į Maskvoje rengiamus mokymus. Ten reikėjo patekti nelegaliai, todėl įtarus šnipinėjimu Sovietų Sąjungos tarnybų buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas Uchtos-Ižmos lageriuose, kur praleido dešimt metų. Nežmoniškomis sąlygomis, sunkiai susižeidęs sugebėjo išlikti ir kurti: tapyti, rašyti eiles ir „išgyvenimo dienoraštį“, į Lietuvą parsivežė netgi tapybos darbų. Apie sudėtingą ir permainingą gyvenimą lageryje ir jau sugrįžus į Lietuvą, kūrybą pasakoja pats dailininkas dienoraščio ir kitų užrašų, laiškų, kurie sudaro didžiąją knygos dalį, žodžiais ir kūriniais, kurių čia reprodukuota per šimtą penkiasdešimt. Tekstą papildo knygą parengusio menininko sūnaus Gedimino Motuzos išsamūs komentarai ir paaiškinimai.

Kupiškio etnografijos muziejuje šių metų balandžio 10 dieną atidaryta dailininko Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus tapybos darbų paroda „Boleslovas Motuza. Kūrybinės simfonijos“. Paroda skirta dailininko 115-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kaip susiklostė B. Motuzos-Matuzevičiaus vaikų gyvenimas, kaip kūrybiškumo genas sklinda toliau šioje giminėje, pabandėme sužinoti pakalbinę dailininko palikuonis.

Sūnus Gediminas

Išsamių duomenų apie mokslininką, geologą prof. Gediminą Motuzą-Matuzevičių pateikia jo kolega prof. Algirdas Gaigalas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Paminėsime esminius faktus.

G. Motuza-Matuzevičius gimė 1946 metais Vilniuje, 1968 metais baigė Vilniaus universitetą, yra fizinių mokslų daktaras ir geologijos bei mineralogijos mokslų kandidatas.

Dirbo daugelyje institucijų: Geologijos institute, Mozambike, buvo Kompleksinės geologinės ekspedicijos būrio vadovas, įvairių skyrių vadovas, AB „Geonafta“ skyriaus viršininkas, dėstė Vilniaus universitete nuo 1994 iki 2017 metų.

G. Motuza-Matuzevičius yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, narys emeritas, taip pat Lenkijos mokslų akademijos užsienio narys.

Jis 1990–1995 metais buvo Vilniaus miesto tarybos deputatas, yra Geologų sąjungos narys, buvo įvairių mokslinių tarybų narys.

Mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos kristalinis pamatas, naftos telkinių paieškos, smūginiai krateriai. Organizavo ir dalyvavo ekspedicijose visame pasaulyje (Mozambikas, Pamyras, Čilė, Andai ir kt.).

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau nei 180 mokslinių darbų, parašė ir redagavo vadovėlius, parašė ar sudarė keletą knygų („Tarp Ruvumos ir Maputu“ (1988), „Iš kur atėjome“ (2008, monografija) ir kt.)

Dalyvavo kuriant televizijos filmus „Domeikos sindromas“ (2002 m.) ir „Lietuvio genas“ (2008 m.).

G. Motuza-Matuzevičius 2019 metais apdovanotas už geologinių tyrimų ir kartografavimo metodikos diegimą Vilniaus universitete Juozo Dalinkevičiaus premija. Jam įteiktas ir Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2021), I. Domeikos atminimo medalis (2023), A. Giedraičio geologijos fondo garbės ženklas „Auksinis geologo plaktukas“ (2020).

Parašė straipsnį „Kupiškio krašto geologinis pagrindas“ monografijai „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai“.

G. Motuza-Matuzevičius – iškili asmenybė Lietuvos geologijos moksle, pasižyminti plačiu tarptautiniu bendradarbiavimu, ilgamete akademine ir praktine veikla, reikšmingais mokslo darbais.

Iš muziejininkės prisiminimų

Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Aušra Jonušytė ne kartą bendravo su prof. G. Motuza-Matuzevičiumi, rengiant tėvo dailininko B. Motuzos-Matuzevičius darbų parodas ir mokslinę ekspediciją, kurioje profesorius pasireiškė kaip mokslininkas geologas.

A. Jonušytė su G. Motuza-Matuzevičiumi susitiko keletą kartų. Jai įsiminė vienas pirmųjų susitikimų, organizuojant tėvo B. Motuzos-Matuzevičiaus 100-ųjų gimimo metinių renginį Kupiškio kultūros centre 2010 m. gruodžio 22 dieną. Tada muziejininkai pristatė atsivežtą jo tėvo darbų parodą Kupiškio kultūros centre. Pristatytas ir jos (A. Jonušytės) parengtas katalogas „Boleslovas Motuza: nupieštas gyvenimas“. 2010 metais G. Motuza-Matuzevičius jai pagelbėjo renkant ir sisteminant istorines nuotraukas katalogui, nuoširdžiai patarė, į ką kreiptis dėl turimų tėvo dailininko kūrinių. Pasak A. Jonušytės, pristatant parodą ir po jos vyko dalykiškas, šiltas ir betarpiškas bendravimas ne tik su G. Motuza-Matuzevičiumi, bet ir su jo šeimos nariais. Keletą valandų negalėjo išsiskirti kupiškėnai ir atvykę dailininko giminaičiai.

„Po kelerių metų teko organizuoti ekspediciją ir monografijos „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ leidybą. Paprašius mokslininko pagelbėti, jis mielai sutiko, nors tuo metu turėjo ir daugiau svarbių darbų. Geologas dr. G. Motuza-Matuzevičius ištyrinėjo Kupiškio etnografijos muziejaus sienų akmenis ir svarbiausius jų pažymėjo, suteikdamas galimybę keletą metų lankytojams susipažinti su jų įvairove.

Adomo Petrausko muziejuje, Uoginių kaime, mokslininkas rado retų Lietuvoje riedulių, kurie vertingi ir svarbūs ne tik Kupiškio kraštui, bet ir visam Lietuvos mokslui. G. Motuza-Matuzevičius apsilankė Noriūnuose ir apžvelgė riedulius, esančius ūkiniame pastate, Noriūnų dvaro kumetyno sienose. Kaip ir kiti mokslininkai ir tyrėjai, surinkęs ir apibendrinęs tyrimų medžiagą, parašė straipsnį monografijai „Kupiškio krašto geologinis pamatas“, 2016 metais išleistai monografijai „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“.

Susipažinęs su tautodailininko akmentašio Vytauto Jasinsko akmenų kolekcija, rado keletą įdomių riedulių. Vieną jų su fosilija perdavė savosios mokslo įstaigos muziejui“, – pasakojo A. Jonušytė.

Apie tapytojo dukras

Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus duktė, Gedimino Motuzos sesuo, lietuvių dailininkė odininkė Elga Bòči (Motuzáitė), gimė 1948 metų lapkričio 2 dieną Vilniuje. Mirė 2002 metų kovo 6 dieną Vilniuje.

1976 metais ji buvo baigusi Estijos dailės institutą Taline. 1976–1978 metais dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, 1978–1994 metais Vilniaus „Dailės“ kombinato, nuo 1994 metų bendrovės „Vilniaus dailė“ odos cecho dailininkė. Nuo 1973 metų dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė unikalių (knygų aplankų, albumų, dėžučių, įdėklų), autorinio tiražo odos dirbinių, odos galanterijos etalonų serijinei gamybai. Kūriniai (albumas „Atminties salos“ 1986, P. Širvio, K. Bradūno, S. Gedos poezijos knygų aplankai, 1996) pasižymi plastinės formos ir puošybos elementų darnumu, atlikimo preciziškumu, raiškumu. Jiems būdingos grakščios formos, tapytas, reljefiškas ar mišria technika sukurtas saikingas dekoras, subtilios spalvos.

Tokius duomenis apie E. Boči (Motuzaitę) „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“ pateikė dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė.

E. Boči brolis Gediminas teigė, kad ji nuo pat mažens buvo labai gabi piešimui. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Po studijų Taline dirbo Lietuvoje. Buvo pripažinta menininkė odininkė. Gaila, kad iki galo savęs nerealizavo. Mirė gana jauna, eidama 54-us metus.

Sesers išskirtinė pavardė, nes jos vyras buvo vengras. Jiedu susipažino studijuodami Taline. Sesers sūnūs Artūras ir Augustas, jo žiniomis, nesusiję su menais.

Gediminas turi dar vieną seserį Mildą iš antros tėvo santuokos. Ji taip pat studijavo Talino dailės institute. Bet, jo žiniomis, dailės srityje nesireiškė. Po tėvo mirties Mildai persikėlus iš Vilniaus gyventi kitur, su ja ryšiai nutrūko.

Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur