ELTA / Julius Kalinskas nuotrauka
„Šalta“, – sakė Grenlandijoje apsilankęs viceprezidentas J. D. Vance’as. Ir pridūrė viešai nevartotiną žodį.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentai retai kada yra nelaukiami svečiai. Bet šį sykį buvo būtent taip.
Politikas negailėjo kritikos NATO sąjungininkei Danijai teigdamas, kad ši neatlieka gero darbo rūpindamasi Grenlandijos saugumu, ir primygtinai siūlė vietos gyventojams priimti sprendimą suartėti su JAV, gal net tapti jų dalimi.
Atrodo, kad Vašingtono taktika bus skelti pleištą tarp Grenlandijos ir Danijos suprantant, kad čia jautrumo netrūksta. Salos gyventojai tebeniršta dėl XX a. vykdytos priverstinės moterų kontracepcijos ir rimtai svarsto apie galimybę skelbti nepriklausomybę. Danija yra suteikusi teisę Grenlandijai referendumo būdu priimti tokį sprendimą.
Tik tai savaime nereiškia, kad Grenlandija jungtųsi prie JAV. Anaiptol – šiemet atlikta apklausa rodė, kad prisijungimo prie JAV idėją remia tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų. Tad nepriklausomybė savaime nereikštų amerikiečių įtakos stiprėjimo.
Visgi Grenlandijos atsiskyrimo nuo Danijos perspektyva yra vienas veiksnių, masinančių JAV. Mat svarstoma, kad tapusi nepriklausoma sala nebebūtų Vakarų saugumo architektūros – NATO – dalimi. O tuo, be abejo, siektų pasinaudoti Kinija ir Rusija. Šį argumentą nuolatos kartoja ir prezidentas Donaldas Trampas, teigiantis, kad Grenlandijos Amerikai reikia dėl „tarptautinio saugumo“.
Kopenhaga neslepia susierzinimo dėl tokio amerikiečių elgesio. Šalies premjerė Matte Frederiksen vadina tai „nepriimtinu spaudimu“. Juk danai – vieni ištikimiausių JAV sąjungininkų. Pavyzdžiui, Afganistane ši šalis proporciškai gyventojų skaičiui prarado bene daugiausia karių iš visų sąjungininkų. Nepaisant to, dabar atsidūrė D. Trampo administracijos taikinyje.
Tai atspindi ir Europos šalies visuomenės nuotaikos. Kovo mėnesį atlikta apklausa rodė, kad 41 proc. danų laiko JAV grėsme jų valstybei, nepaisant istoriškai artimų dvišalių santykių. O J. D. Vance’o vizito metu su juo ne tik atsisakė susitikti Grenlandijos bendruomenės, bet ir surengtas protestas prie JAV ambasados.
Tad Grenlandijos ateitis tebėra neaiški. Šiemet saloje vykę vietos rinkimai lėmė už nepriklausomybę pasisakančių partijų pergalę, bet jos neketina to siekti greitai ar radikaliai.
Naujas salos premjeras taip pat tvirtina, kad nežada jungtis prie JAV. Pirmiausia ketinama derėtis su Danija dėl didesnės autonomijos ir finansinių išteklių, mat ir dabar net 53 proc. salos biudžeto pajamų sudaro Kopenhagos parama. Ilgainiui referendumas gali būti surengtas, bet nėra tikslios datos.
D. Trampo administracija nevengia spaudimo ilgamečiams draugams. Tikslai strateginiu lygmeniu neprarasti pozicijų gali būti suprantami, tačiau priemonės kelia klausimų. Juolab kad JAV ir Danija nėra strateginės konkurentės, atvirkščiai, siekiai sutampa.
Kopenhaga ne kartą pakartojo, kad Grenlandijoje esanti JAV karinė bazė galėtų būti išplėsta. Tik patys amerikiečiai, suprasdami atšiaurių sąlygų lemiamus didelius kaštus, iki šiol to neketino daryti.
Linas KOJALA,
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius,
Politika.lt, ELTA