Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1582 metų kovo 6 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras lankėsi Kupiškyje. Taigi šis faktas buvo dingstis paminėti karališkąją dieną.
„Karališkas kelias ėjo ir per Kupiškį“ – tokiu pavadinimu straipsnis spausdintas beveik prieš metus gegužės 10 dienos „Kupiškėnų mintyse“. Čia pateikta kiek sutrumpinta istoriko, Birštono muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus paskaita. Jį galite perskaityti ir čia
Smagu, kad Kupiškio biblioteka tai fiksavo, ir kovo 6 dieną šios datos svarbą S. Matulevičius gvildeno Viešosios bibliotekos renginyje.
Įsijausti į Renesanso epochos atmosferą šio renginio dalyviams padėjo Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ šokėjai, vadovaujami Jūratės Uselienės.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Pro šimtmečių tamsą
Renginio vedėjas Algirdas Venckus, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius, konstatavo, kad dauguma prastai išmanome Lietuvos istoriją. Tie 300 metų iki tautinės valstybės sukūrimo tarsi skendi tamsoje. Gal taip yra dėl to, kad apie šį istorijos tarpsnį, kai mus valdė svetimtaučiai, rašė kiti. Net Adolfas Šapoka, parašęs „Lietuvos istoriją“, nebuvo visais atvejais teisus.
„Tad Kupiškio viešoji biblioteka parašė projektą „Karališkasis Kupiškio kalendorius“ ir tokiu būdu nutarė pabandyti visuomenę supažindinti su mažai žinomais Lietuvos ir Kupiškio istorijos faktais, kad čia lankėsi ne tik Steponas Batoras, bet ir kiti karaliai“, – kalbėjo Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius.
S. Matulevičius prisipažino, kad Kupiškyje lankosi pirmą kartą. Anksčiau yra tik važiavęs pro šalį.
„Labai gražus miestas. Jo struktūra byloja, kad turite turtingą istoriją. Pakeliui mačiau daug rodyklių į dvarus. Važiavau pro Valakų kaimą. Šis pavadinimas irgi dvelkia istorija. Čia geros žemės, kūrėsi dvarai ir ėjo karališkas kelias iš Vilniaus į Rygą. Mano tikslas pasikalbėti apie Livonijos karo laimėtoją, Lietuvos karalių Steponą Batorą, apie jo buvimą ar nebuvimą Kupiškyje.
Iš praeities galime pasisemti stiprybės, ramybės ir net išminties. Apžvelgsiu to meto istorinį kontekstą, kuris turi panašumo ir su šiais laikais, visuomet mums teko kariauti su maskvėnais. Apskritai Europoje XVI a. buvo didelio virsmo laikas. Renesanso epochoje atsigręžta į žmogų, į šviesą. Galios centrai pasislinko iš pietų į šiaurę. Lietuva buvo ir po Vytauto Didžiojo mirties, kai prasidėjo Jogailaičių valdymo laikotarpis, ir vėliau“, – pasakojo S. Matulevičius.
Plačiau skaitykite kovo 14 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos
