Dažnai girdime sakant, kad Lietuvoje nyksta kaimai, ir tada prieš akis tikriausiai išvystame viduryje laukų stovinčią apleistą sodybą. Demografinių tendencijų nepaneigsime – gyventojai iš mažųjų gyvenviečių keliasi gyventi į didmiesčius ar šalia jų. Vis dėlto, nagrinėjant duomenis, galima rasti ne vieną kaimą ar miestelį, kuris pagal gyventojų skaičiaus prieaugį lenkia ne vieną didmiestį.
Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras išanalizavo Gyventojų registro informaciją, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – jie deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiandieninius duomenis palyginus su buvusiais prieš 25 metus, identifikuotos labiausiai pagal gyventojų skaičių augusios ir labiausiai sumažėjusios gyvenvietės.
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.
„Stebint Gyventojų registro duomenis apie gyventojų skaičių visuomet reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, bet pamiršo perdeklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo nedeklaravo. Kad netikslūs duomenys ar neaktuali informacija apie deklaruotą gyvenamąją vietą nesukeltų nepatogumų, patartina pasikeitusius duomenis pranešti atitinkamoms institucijoms, seniūnijose ar elektroniniu būdu deklaruoti aktualią savo gyvenamąją vietą“, – pataria Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės greičiausiai nieko nenustebins – tai šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
Tarp kaimų šiandien didžiausi yra Domeikava Kauno r. (6 tūkst. gyventojų), Riešė Vilniaus r. (4,5 tūkst.), Raudondvaris Kauno r. (4,3 tūkst.), Dercekliai Klaipėdos r. (4,2 tūkst.), Skaidiškės Vilniaus r. (4,1 tūkst.), Ramučiai Kauno r. (4,1 tūkst.), Ringaudai Kauno r. (3,9 tūkst.), Rudamina Vilniaus r. (3,8 tūkst.), Giraitė Kauno r. (3,8 tūkst.) ir Užliedžiai Kauno r. (3,4 tūkst.).
Miestelių kategorijoje daugiausia gyventojų turi Kauno rajono Akademijos miestelis (3,7 tūkst. gyventojų), Šalčininkų rajono Jašiūnai (2,5 tūkst.), Jonavos rajono Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškių miestelis Vilkaviškio rajone (2 tūkst.) ir Vilniaus rajono Mickūnai (1,8 tūkst.).
Daugiausia gyventojų turintys viensėdžiai yra Vilniaus rajone esanti Klevinė (1,1 tūkst. gyventojų) ir Raisteniškės (0,6 tūkst.), Klaipėdos rajone esantys Klausmyliai (335), Vilniaus rajone esantys Žemieji Rusokai ir Dvariškiai (po beveik 300).
Sparčiausiai auga didmiesčiai ir gretimos gyvenvietės
Per ketvirtį amžiaus, t. y. šių metų sausio 1 dienos duomenimis, palyginti su 2000 metų sausio 1 dienos duomenimis, sparčiausiai pagal gyventojų skaičių išaugo sostinė. Vilniaus mieste savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau žmonių nei prieš 25 metus.
„Gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turi daugybė veiksmų, be natūralios kaitos, įtakos tam gali turėti ir vidinė, ir išorinė migracija. Tam tikrais atvejais gyventojų skaičiaus pokytį gali nulemti ir už gyvenamųjų vietovių ribų nustatymą atsakingų savivaldybių sprendimai. Pavyzdžiui, kelios gyvenvietės gali būti sujungtos į vieną, kai kurios gyvenvietės gali būti panaikintos, o jų teritorijos kartu su ten esančiais gyventojais priskirtos kitai gyvenvietei“, – teigia K. Maksvytis.
Antra sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augusi gyvenamoji vietovė yra Šiaulių miestas (+15,3 tūkst. gyventojų), trečioje vietoje buvo Kauno miestas (+14,8 tūkst.). Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda (+11,9 tūkst. gyventojų) ir Palanga (+6,1 tūkst.).
„Pastebima tendencija, kad, be didmiesčių, sparčiausiai augo šalia jų esančios gyvenvietės. Tarp tokių galima paminėti Klaipėdos rajono Derceklius, kur 2000 m. pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę kiek daugiau nei 60 asmenų, o šiuo metu tokių yra daugiau nei 4 tūkstančiai. Paminėjimo verta ir Vilniaus rajono Riešė, kur gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio“, – tvirtina Registrų centro atstovas.
Tarp sparčiausiai augusių gyvenviečių ir Gargždų miestas (+3,5 tūkst. gyventojų), Kauno rajono Giraitė (+3,4 tūkst.) ir Klaipėdos rajono Trušeliai, kur 2000 m. pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę apie 70 asmenų, šiandien jų skaičius siekia beveik 3,4 tūkstančio.
Miestelių kategorijoje per pastaruosius 25 metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajono Jašiūnuose – nuo 160 gyventojų 2000 m. pradžioje iki 2,5 tūkst. gyventojų šių metų pradžioje. Tiesa, tikėtina, kad šis gyventojų skaičiaus pokytis susijęs su teritorijos administracinių vienetų perskirstymu, kadangi šalia esantis Jašiūnų kaimas tuo pačiu laikotarpiu neteko 1,6 tūkst. gyventojų. Iš viensėdžių galima išskirti Vilniaus rajono Klevinės viensėdį, kur šio tūkstantmečio pradžioje deklaruota vos 10 gyventojų, o šiuo metu jų skaičius perkopė 1 tūkstantį.
Mažėjantys miestai ir nykstantys kaimai
Deja, bet teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ne visose šalies gyvenvietėse. Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).
Mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti siejamas su teritorijos administracinių vienetų pokyčiais (gyvenviečių sujungimu, pakeitimu, ribų perskirstymu ir kt.), su migracija ar natūralia gyventojų kaita.
Tarp daugiausia gyventojų per 25 metus netekusių Lietuvos kaimų yra minėtas Jašiūnų kaimas Šalčininkų rajone (-1,6 tūkst.), taip pat tikėtina dėl tų pačių priežasčių beveik 700 gyventojų netekęs Šalčininkų kaimas ir Ignalinos rajono Didžiasalio kaimas (-500 gyventojų).
Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius analizuotu laikotarpiu mažėjo Radviliškio rajono Baisogaloje (-425 gyventojai), Merkinėje Varėnos r. (-425), Krekenavoje Panevėžio r. (-370), Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelyje (-370) ir Šilutės rajono Žemaičių Naumiestyje (-350).
Registrų centro inf.