Prokuroras prašo teismo įpareigoti generalinę prokurorę Nidą Grunskienę kreiptis į Seimą dėl antisemitinių pasisakymų teisiamo „Nemuno aušros” lyderio Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Prokuroras šį prašymą pateikė per Vilniaus apygardos teismo posėdį trečiadienį, atsižvelgdamas į tai, kad ketvirtadienį į Seimą išrinktas R. Žemaitaitis prisieks ir įgis teisinę neliečiamybę.
„Prisiekus Lietuvai, įgijus imunitetą, nuo to momento bylos nagrinėjimas teisme bus negalimas, jei Seimas neduos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismo prašau pavesti generalinei prokurorei kreiptis į Seimą dėl Seimo sutikimo leisti patraukti Seimo nariu tapsiantį Žemaitaitį”, – teisme kalbėjo prokuroras Justas Laucius.
Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl šio prašymo skelbs pirmadienį.
Kaltinamasis R. Žemaitaitis šiam prašymui neprieštaravo.
Po posėdžio politikas žurnalistams dar kartą patvirtino, kad teisinės neliečiamybės atsisakys pats.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis teisiamas byloje, kurioje jis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
„Neapykantos visiškai nebuvo, skleidimo irgi nebuvo jokio tokio“, – žurnalistams teisme sakė R. Žemaitaitis. F. Kukliansky parodymus teisme jis įvertino kaip melagingus ir neatitinkančius tiesos.
R. Žemaitaičio manymu, jis nepelnytai vadinamas antisemitu.
„O dar įdomus labai dalykas – žmogus, kuris kalba apie R. Žemaitaitį ir sako, kad jis yra antisemitas, pamiršta pagrindinį dalyką, kad R. Žemaitaitis buvo tas žmogus, kuris rengė išvadas ir žydų religinio turto įstatymas buvo priimtas būtent man dirbant toje darbo grupėje ir aš iš jos (F. Kukliansky – ELTA) dar padėką gavau“, – žurnalistams teisme po posėdžio pasakojo R. Žemaitaitis.
Politikas patvirtino, kad po generalinės prokurorės kreipimosi į Seimą ir prasidėjus procedūroms, atsisakys teisinės neliečiamybės, jis nori, kad jo baudžiamosios bylos procesas kuo greičiau baigtųsi.
„Procesą reikia kuo greičiau, nestabdyti, manau, kad gruodžio pradžioje atnaujinsim procesą ir tęsim bylos nagrinėjimą. Aš pats, aš noriu baigti tą procesą kuo greičiau. (…) Jokio antisemitizmo nėra, noriu, kad kuo greičiau tas procesas baigtųsi, kad nebūtų valkiojama žydų tema ir kad neapykanta žydams neaugtų, nes kuo daugiau valkiojama ši tema, kuo daugiau ji iškeliama, kuo daugiau piketų, tuo daugiau žmonių pradeda žiūrėti, ar čia viskas gerai pas Lietuvoje“, – teigė „Nemuno aušros“ lyderis, paklaustas, ar atsisakyti neliečiamybės jį verčia koalicijos partneriai.
Teisme nagrinėjamo byloje kaltinimai 43 metų teisinį išsilavinimą turinčiam politikui grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ – būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – rašė feisbuke R. Žemaitaitis.
„R. Žemaitaitis, būdamas valstybės politiku, tai yra Seimo nariu, savo įrašais siekė sukelti priešiškumą ir provokavo neapykantą žydų tautybės asmenims“, – yra sakęs prokuroras Justas Laucius.
Anot prokuroro, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu per plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Į Seimą išrinkto politiko laukia dar viena byla dėl galimo neapykantos kurstymo – Vilniaus policija pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio raginimų protestuoti prie Vytauto Landsbergio namų Žvėryne.
ELTA primena, kad socialdemokratų taryba šeštadienį pritarė koalicinei sutarčiai su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“. Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusio R. Žemaitaičio vedamos partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritika ir savo pozicija dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po Konstitucinio Teismo nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
Trečiadienį teisme liudijusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky sakė, kad KT sprendimas rodo, kad R. Žemaitaitis turi būti pripažintas kaltu dėl savo pasisakymų.
ELTA