UŽVĖRĘS POLICIJOS KOMISARIATO DURIS, SĖDA ANT MOTOCIKLO

Daugiau kaip pusę metų Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas eina Dalius Prakuraitis. Iki tol vyresnysis komisaras vadovavo Kelmės rajono policijos komisariatui, rotacijos principu perkeltas dirbti į Kupiškį.

Koks buvo pirmas pusmetis naujoje darbovietėje? Kaip sekasi įgyvendinti išsikeltus uždavinius?

Jurga BANIONIENĖ

Ar pusė metų pakankamas laikas susipažinti su nauja darbo vieta, kolektyvu, bendra kriminogenine situacija?

Susipažinti su darbuotojais – taip, bet pažinti rajoną, jo žmones, visą kriminogeninę situaciją laikas dar per trumpas. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad tam reikia vidutiniškai trejų metų. Šis pusmetis greitai prabėgo, kiek buvo suplanuota visokių darbų, ne viską pavyko padaryti. Pirmiausia susitikinėjome su partneriais, su kuriais dirbame kiekvieną dieną, bet jų yra gerokai daugiau, tai mokyklos, kitos organizacijos.

Ar ateidamas čia dirbti buvote kažkiek susipažinęs su komisariato veikla, ar viskas buvo visiškai nauja?

Kai sužinojau, kad dirbsiu Kupiškyje, buvo spalis. Per keturis mėnesius po truputį pradėjau domėtis Kupiškiu, jo žmonėmis, tradicijomis, komisariatu. Šiek tiek informacijos susirinkau, tai buvo natūralus pasiruošimas naujam darbui. Kalbėjau ir su kai kuriais darbuotojais, susitikome, pabendravome su buvusiu komisariato vadovu, su Panevėžio apskrities policijos komisariato vadovais.

Per tą laiką susidarėte pirminį vaizdą. Ar jis pasikeitė pradėjus dirbti?

Tai tipinis rajono policijos komisariatas, tik Kupiškio rajone yra mažiau žmonių nei kituose rajonuose, kur iki tol teko dirbti, mažiau ir policijos darbuotojų. Pastaruosius penkerius metus vadovavau Kelmės rajono policijos komisariatui, prieš tai buvo Pasvalys, Pakruojis. Kupiškio rajono policijos komisariatas ketvirtas, kuriam vadovauju. Kitąmet sueis 20 metų, kai dirbu policijos komisariatų vadovu.

Kupiškio rajono policijos komisariatas nėra kažkuo išskirtinis, rajonas irgi neišsiskiria savo specifika, bėdos visur panašios.

Plačiau skaitykite rugsėjo 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF