Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsiruošus grybauti ar uogauti, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų.
Atvykęs į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjo, gali neberasti.
Nors patyrę grybautojai miškus pažįsta ir juose orientuojasi puikiai, pasitaiko ir nenumatytų atvejų. Susiklosčius tokioms situacijoms, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria išlikti ramiems.
Pirmiausia, miške orientuotis gali padėti telefonas su GPS įranga. Žinoma, kad pasiklydus pavyktų rasti kelią atgal, svarbu atvažiavus pasižymėti automobilio stovėjimo ar atvykimo vietą. Tada iki pažymėto taško grįžti turėtų būti lengva.
Tačiau pasikliauti telefonu ir jo GPS įranga ne visada pavyks. Miške dažnai tiesiog nėra ryšio, o neveikianti navigacija tik dar labiau sukels paniką.
Išeitis pasiklydus gali būti ir kompasas, kuris padės išlaikyti tiesią judėjimo kryptį. Naudodamiesi kompasu galėsite lengvai grįžti į pirminę atvykimo vietą, jei prieš išeidami pasitikrinsite kryptį, kuria planuojate leistis į grybų paieškas. Tačiau ne kiekvienas šį prietaisą turi, o juo labiau su savimi pasiima į mišką.
Pasiklydus dažnai apima panika, žmonės nevalingai ima sukti ratus ir neranda kelio išėjimo iš miško link.
Jei nėra ryšio, o ir kompaso su savimi nepasiėmėte, susiorientuoti gali padėti ir jus supanti aplinka.
Visų pirma, geriausiai tiesią trajektoriją išlaikyti gali padėti saulės ar mėnulio vieta danguje. Nors atskirti pasaulio kryptis be kompaso ar navigacijos nepaprasta, bet įmanoma. Geriausiai susiorientuoti pavyks giedrą, saulėtą dieną. Saulė visuomet būna pietinėje dangaus skliauto pusėje.
Tiesa, atsižvelgiant į paros laiką, jos judėjimas dangumi bus iš rytų į vakarus. Žinant konkretų laiką, nesunku apytiksliai įvertinti, kur pietūs. Jei dar rytas, saulė bus rytinėje ar pietryčių pusėje, jei laikrodis rodo gerokai po pietų, saulė danguje švies pietvakarinėje pusėje, o vakare besileidžianti saulė nurodys vakarų kryptį.
Kai saulę danguje užstoja debesys, nors ir nėra paprasta, susiorientuoti ir įvertinti pasaulio kryptis gali padėti medžiai, samanos ir kerpės. Paprastai medžiai būna gausiau apaugę kerpėmis šiaurinėje pusėje, kadangi jos vengia tiesioginės saulės šviesos.
Galima pastebėti, kad šiaurės pusėje samanos taip pat gausiau auga ant kelmų ir akmenų. Išsigelbėjimas gali būti ir skruzdėlynai. Jie dažniausiai statomi pietinėje arčiausiai augančio medžio pusėje, nes pavasarį tirpstant sniegui skruzdėlynui ir jo gyventojams reikalinga šiluma. Pietinis skruzdėlyno šlaitas būna plokštesnis, o šiaurės pusėje – statesnis.
Ruduo – ne tik grybų, bet ir paukščių migracijos metas. Dažnas miško lankytojas greičiausiai net nepagalvoja, kad pasiklydus miške būtent migruojantys paukščiai gali tapti pagalba orientuojantis aplinkoje. Žąsys ar gervės dažnai skrenda dideliais būriais, išsidėstę V forma, iš veisimosi vietų šiaurėje į žiemojimo vietas pietuose. Tai gali padėti preliminariai orientuotis aplinkoje.
Svarbu atminti, kad šis metodas nėra visiškai patikimas, kadangi paukščiai neskrenda griežtai tiesia trajektorija. Antra vertus, susiorientuoti, kurioje pusėje yra pietų kryptis, jie gali padėti.
Jeigu apsiniaukę ir nesimato saulės, o ir pastebėti anksčiau išvardytų gamtinių ženklų nepavyksta, nustatyti pasaulio šalių kryptis gali padėti kvartalinės linijos ir miško keliai.
Priėjus kvartalinių linijų susikirtimą galima lengvai suprasti, kur šiaurė, o kur pietūs, rytai ar vakarai, dėl kvartalų numeracijos.
Didėjanti kvartalų seka eina iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, todėl savo kelyje pamačius kvartalų ženklinimo stulpą su skaičiais, pavyzdžiui 34–35, 71–72, galima nustatyti, kad pats mažiausias kvartalas yra šiaurės vakaruose.
Pagal šią schemą galima nustatyti, kad į šiaurinę pusę žvelgia kvartalinė linija tarp dviejų mažesnių numerių poros 34–35, o į pietų pusę driekiasi kvartalinė linija tarp didžiausių dviejų numerių 71–72. Vakarų pusėje kvartalinė linija būtų tarp 34 ir 71 kvartalų, o rytų pusėje – tarp 35 ir 72.
Einant miško keliais galima atrasti pažįstamas vietas ar nueiti iki didesnių kelių, pagal tai bus lengviau orientuotis. Padėti surasti kryptį gali ir iškirstos biržės. Kertamos biržės yra stačiakampio formos, o ilgasis biržės kraštas orientuotas šiaurės–pietų kryptimis.
Grybavimo sezonui dar nepasibaigus, miškininkai primena, kad ne visi grybai valgomi, tad rinkti juos reikėtų atsakingai ir tik tas rūšis, kurias tikrai pažįstate.
Naudinga atminti ir tai, kad tam tikros grybų rūšys yra retos, saugomos, todėl, atėjus į mišką, reikėtų elgtis atsakingai, grybų, net ir nuodingų ar nepažįstamų, nespardyti ar kitaip nenaikinti.
Gražaus ir grybingo rudens miške!
Valstybinių miškų urėdijos inf. ir nuotrauka