Rugsėjo 1-oji – naujos pradžios, kito gyvenimo etapo atskaitos taškas, kai pirmakursiai pradeda akademinį gyvenimą. Vis tik šis laikas džiaugsmingas ne visiems: daugeliui studentų, ypatingai pirmakursių, šis metas yra perpildytas nerimo, streso, nežinomybės, baimės.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras Algirdas Dambrava pastebi, kad pirmakursiai kaip ir pirmokai dažnai patiria nerimą dėl nežinomybės, susijusios su nauja aplinka, dėstytojais, studijų tvarkaraščiu ir bendrakursiais.
Didelį stresą gali kelti netikrumas dėl to, ar jie – vos prieš porą mėnesių mokyklos duris užvėrę moksleiviai – dabar galės prisitaikyti prie naujų iššūkių, rasti savo vietą tarp kitų studentų naujoje mokymo įstaigoje.
Dėl ko nerimauja studentai?
Užsitęsęs, intensyvus nerimas – viena dažniausiai pasitaikančių psichologinių problemų tarp būsimų studentų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 8 žmonių turi emocinės sveikatos problemų, daugiausia jų patiria nerimo sutrikimus. Nerimo sutrikimai turi daugybę formų ir priežasčių.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių studentų nerimą, yra akademiniai lūkesčiai.
Studijos universitete dažnai reikalauja aukšto lygio savarankiškumo ir atsakomybės, kas gali tapti dideliu iššūkiu, ypač pirmojo kurso studentams.
Susiduriama su baime nepateisinti tėvų, dėstytojų ar savo pačių lūkesčių ir tai gali sukelti stiprų nerimą. Studijų laikotarpiu studentai išgyvena nežinomybę dėl savo ateities. Šis neapibrėžtumas gali būti susijęs su abejone dėl studijų, o vėliau ir būsimos karjeros pasirinkimu, asmeniniu gyvenimu ar finansiniu saugumu.
Nepasitikėjimas savimi, baimė dėl neaiškios ateities, patiriamas stresas dėl nepažįstamos aplinkos – pavyzdžiui, studentas, atvykęs iš mažo miestelio, gali jaustis pasimetęs dideliame mieste, kur orientuotis gali būti sudėtinga, diskomfortą kelti gali ir didelės erdvės, nepažįstami veidai, jaunuolis gali jausti baimę dėl to, kaip bus priimtas naujoje grupėje, arba ar pavyks susirasti draugų.
Pirmojo kurso studentai, ypač tie, kurie persikėlė į kitą miestą ar šalį, gali ilgėtis namų, kas prisideda prie ženklesnio nerimo ir streso lygio.
„Mes visi esame skirtingi, skirtingai reaguojame į įvairius veiksnius, streso sukėlėjus. Patiriamas stresas labai priklauso ir nuo mūsų asmenybės, individualių savybių, buvusios patirties, pačios situacijos suvokimo ir vertinimo.
Pavyzdžiui, perfekcionistai nerimauja kur kas dažniau. Jiems ypatingai svarbu pateisinti savo gana dažnai per aukštai iškeltus lūkesčius ar nusistatytus standartus, jie bijo suklysti, siekia tobulumo, neretai praranda per daug energijos savo per aukštai iškeltiems lūkesčiams įgyvendinti. Intravertams, savo ruožtu, gali būti sunku pradėti bendrauti su naujais žmonėmis, susidraugauti arba integruotis į grupines veiklas“, – pastebi A. Dambrava.
Nerimas yra normali emocija į grėsmes
„Išvengti streso, nejausti nerimo tikriausiai nepavyksta niekam. Šias būsenas patiriame nuolat susidūrę su įvairiais pokyčiais. Pirmakursių nerimas ir stresas yra daugialypiai ir gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo akademinių iššūkių iki socialinio prisitaikymo sunkumų.
Taip, mokslas yra savotiška diskomforto zona, tačiau būtent ši diskomforto zona skatina mus tobulėti, įgyti naujų žinių, kompetencijų, patirties. Svarbu, kad būsimieji studentai žinotų, jog jų jausmai yra normalūs, kad nerimauti yra normalu. Juk nerimas yra normali mūsų emocija į grėsmes, tai lyg įspėjamasis ženklas. Būtent nerimo dėka mes turime galimybę imtis priemonių susidoroti su įvairiais pokyčiais, pasiruošti akistatai su jomis.
Tinkamai valdant šiuos iššūkius, galima sėkmingai pradėti savo akademinę karjerą ir mėgautis šiuo gyvenimo etapu. Na, o jei pirmakursiai visai nejaučia nerimo – nežinau… galbūt reikėtų susirūpinti šios būtinos mums emocijos nebuvimu“, – teigia A. Dambrava.
Jeigu nerimas ir stresas trukdo kasdienėms veikloms – reikia ieškoti pagalbos
Nerimas ir stresas yra natūralus žmogaus atsakas į iššūkius ir sunkumus, tačiau kai jie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, trukdo pasiekti tikslus, tai gali būti ženklas, kad situacija yra rimta ir reikalauja dėmesio. Užsitęsęs nerimas ir lėtinis stresas gali paryškinti įvairius fizinius simptomus: gali sustiprėti galvos skausmai ar raumenų įtampa, varginti diskomfortas širdies plote (pavyzdžiui, padažnėjęs širdies plakimas, spaudimo jausmas krūtinėje), galimi įvairūs virškinimo sistemos simptomai (pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas arba atvirkščiai – vidurių užkietėjimas).
Jaunuoliams gali atsirasti intensyvios, dažnai nepagrįstos baimės ar fobijos, varginti įkyrumai, ištikti panikos atakos.
Gana dažnai studentai nesugeba atsipalaiduoti, tampa perdėtai jautrūs, ilgai neužmiega. Nerimaujantys asmenys gali pradėti vengti gyvenimo iššūkių ar specifinių situacijų, gali ryškėti socialinis atsiskyrimas.
Nerimo simptomams progresuojant ar komplikuojantis galimi ir kiti psichikos sutrikimų požymiai – susikaupimo problemos, ilgalaikė prislėgta nuotaika, gyvenimo džiaugsmo praradimas, gali nebedžiuginti anksčiau mėgtos veiklos, gali jaustis nuolat pavargę.
Gali pasireikšti miego sutrikimai – depresijai būdingesnis nuolatinis per ankstyvas prabudimas. Situacija gali komplikuotis įvairiomis priklausomybėmis (padidėjusiu alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kitomis priklausomybėmis), santykių problemomis ar daugeliu kitų simptomų, trukdančių mėgautis visaverčiu kasdieniu gyvenimu.
„Jeigu taip nutiko, kad nerimas ir stresas pradeda dominuoti Jūsų gyvenime, trukdo kasdienėms veikloms, paveikia fizinę ir psichinę sveikatą arba santykius su kitais, tai yra ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos.
Tai gali būti konsultacija su psichologu, psichoterapeutu, ar net šeimos gydytoju, kurie padės suprasti jūsų būklę ir pasiūlys tinkamą gydymą ar pagalbą.
Jeigu situacija tampa sudėtingesnė, atsiranda įvairių nerimo, atkaklių miego sutrikimų, depresija, naudinga kreiptis ir į psichiatrą. Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyti Pirminiai psichikos sveikatos centrai, kuriuose galite rasti visokeriopą ambulatorinę pagalbą. Esant būtinybei, krizinių situacijų ar ženklaus pablogėjimo metu visą parą teikiamos ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos”, – ragina psichiatras.
Daugėja depresijos, nerimo, nemigos atvejų tarp studentų
Gydytojo psichiatro Algirdo Dambravos teigimu, pastebima tendencija, kad daugėja depresijos, nerimo sutrikimų ir nemigos atvejų tarp studentų. Šiai situacijai didelės įtakos turėjo buvusi COVID-19 pandemija bei su ja susiję suvaržymai. Izoliacija, nuotolinis mokymasis, įvairios priklausomybės. Vis daugiau jaunuolių didžiąją dalį savo laiko praleidžia prie ekranų, socialiniuose tinkluose ar žaisdami vaizdo žaidimus.
Be to, dabartinėje visuomenėje labai akcentuojama sėkmė, pasiekimai ir socialinis pripažinimas, o tai gali sukelti nuolatinį spaudimą „atitikti“ arba „būti geriausiu“. Dėl šio spaudimo studentai gali jaustis neadekvatūs, nesaugūs ir prislėgti. Kiti veiksniai, tokie kaip greta mūsų vykstantis karas, sudėtinga finansinė situacija, taip pat gali bloginti studentų psichikos sveikatą.
Dažnėja miego sutrikimai: intensyvus mokymosi krūvis, gyvenimo būdas, įvairios priklausomybės gali lemti miego trūkumą arba nekokybišką miegą, o tai gali būti nerimo sutrikimų ar depresijos rizikos faktorius.
Pastebimas ir fizinio aktyvumo trūkumas, kas gali neigiamai paveikti ne tik jų fizinę, bet ir psichikos sveikatą, gali prisidėti prie depresijos ar nerimo sutrikimų atsiradimo.
„Deja, turiu pripažinti, jog tarp jaunų žmonių tebeegzistuoja stigma dėl kreipimosi pagalbos į psichiatrą ar psichologą, nors situacija po truputį gerėja. Pastaraisiais metais visuomenėje vyksta pokyčiai, mažinantys šią stigmą. V
isuomenėje ir švietimo įstaigose daugiau kalbama apie psichikos sveikatą, organizuojamos informacinės kampanijos, didinamas sąmoningumas apie psichikos sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus.
Jaunimas tampa labiau išprusęs ir supranta psichikos sveikatos svarbą, todėl vis daugiau jaunų žmonių kreipiasi pagalbos nejausdami ženklesnio diskomforto dėl to”, – dalijasi Algirdas Dambrava .
Streso priešnuodžiai: fizinis aktyvumas, geras miegas, įsitraukimas į bendruomenės veiklą
Nors pirmosios mokslo dienos gali būti įtemptos, gydytojas pataria keletą būdų, kaip sumažinti nerimą ir stresą: „Kvėpavimo pratimai, meditacija gali padėti greitai sumažinti nerimą, padėti nusiraminti ir sutelkti dėmesį. Fizinis aktyvumas gali gerinti nuotaiką ir mažinti nerimą, stresą, pyktį.
Netgi trumpa pasivaikščiojimo pertrauka gali turėti teigiamą poveikį.
Pakankamas ir kokybiškas, reguliarus miegas yra būtinas norint sumažinti stresą ir išlaikyti psichinę sveikatą. Dalyvavimas bendruomenės veikloje gali padėti užmegzti naujus ryšius, sumažinti socialinį nerimą. Įprastinės rutinos sukūrimas padeda sumažinti nežinomybės jausmą ir suteikia saugumo.
Šios bei kitos priemonės gali padėti studentams geriau tvarkytis su mokslo metų pradžioje patiriamu stresu ir nerimu, skatinant sveikus ir ilgalaikius psichikos sveikatos įpročius”, – pataria A. Dambrava.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė