2024/11/24

 

I. ŠIMONYTĖ KOALICINĖJE TARYBOJE PRISTATĖ A. KUBILIAUS KANDIDATŪRĄ Į EK

Andrius Kubilius. ELTOS nuotrauka

Premjerė Ingrida Šimonytė koalicinei tarybai pristatė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Komisiją (EK). Pasak jos, tai yra kandidatas, dėl kurio pavyko atrasti bendrą sutarimą su prezidentu.

„Pristačiau kolegoms iš koalicijos kandidatą, dėl kurio mano ir Respublikos prezidento nuomonės sutapo, kad tai būtų geras kandidatas teikti į naują Europos Komisiją. Kadangi informacija ir gandai Lietuvoje vaikšto nežinomais keliais ir tempais, tai galiu patvirtinti, kad tai yra Andrius Kublius“, – žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio teigė I. Šimonytė.

„Ir kadangi paskyrimo procedūra Lietuvoje yra tokia gana neįprasta ir sprendimo priėmime dalyvauja ministras pirmininkas, Vyriausybė, prezidentas ir Seimas, tai akivaizdu, kad į kiekvieną grandį ateinama tik po kiekvieno etapo. Kol kas joks oficialus teikimas iš Vyriausybės nėra pateiktas, bet aš pristačiau koalicijos parteriams ketinimą teikti kandidato, kuris yra suderintas mano kaip ministro pirmininko ir Respublikos prezidento“, – paaiškino ji.

Pasak jos, po to, kai kandidatūra bus apsvarstyta visose Seimo frakcijose ir paaiškės, ar A. Kubilius taps eurokomisaru.

„Dabar, manau, kad visos frakcijos šitą kandidatūrą apsvarstys ir tada jau bus galima artimiausiu metu, matyt, konstatuoti, kad tai kandidatūrai yra arba nėra palaikymas Lietuvos Respublikos Seime“, – sakė ji.

Nors viešoje erdvėje buvo diskutuota, kad bus teikiama ir moters kandidatūra į eurokomisarus, tačiau, Vyriausybės vadovė leidžia suprasti, kad toks žingsnis nebus žengtas.

„Visos šalys, kurios yra jau pateikusios savo kandidatus Komisijos pirmininkei, yra pateikusios po vieną kandidatą. Tai yra arba vyras, arba moteris, bet nėra nei vienos valstybės, kuri būtų pateikusi du kandidatus“, – sakė I. Šimonytė, atkreipdama dėmesį, kad institucijos negali vienu metu patvirtinti dviejų kandidatų į EK.

Svarbiausi portfeliai yra susiję su strategine ES darbotvarke

Ministrė pirmininkė taip pat pažymėjo, kad Lietuvai svarbiausi EK portfeliai yra susiję su strategine ES darbotvarke.

„Diskusijose buvo labai daug lūkesčių ar norų, įsitikinimo, kad Lietuvai kažkaip ypatingai naudingas galėtų būti ekonominis portfelis. Tai, manau, kad labai svarbių atsakomybių Europos Sąjungos darbotvarkėje yra tikrai ne viena. Taip pat yra ir ekonominių labai svarbių atsakomybių, bet, kaip jau ir esu minėjusi, reikėtų taikyti į tas atsakomybes, kurios yra susijusios su būsimais strateginiais ES tikslais ir strategine darbotvarke“, –  sakė I. Šimonytė.

Premjerė įvardino tris svarbiausias sritis, kurios aktualios Lietuvai.

„Strateginėje darbotvarkėje yra keletas tokių esminių dalykų. Pirmas dalykas yra ES atsparumas, kas apima įvairiausias sritis – nuo gynybos iki atsparumo įvairiam poveikiui, tarkime ekonominiam spaudimui ir kitoms rizikoms. Toliau –  (ES – ELTA) plėtra, be jokios abejonės“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Ir trečias blokas labai svarbus, kuris išryškintas strateginėje darbotvarkėje, yra konkurencingumas. Tai čia irgi visais aspektais – ir finansų, ir ekonomikos, ir prekybos ir įvairiais kitais aspektais gali tie klausimai būti nagrinėjami“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė įsitikinusi, kad A. Kubiliaus politinė patirtis padės Lietuvai pakonkuruoti dėl šaliai svarbių EK portfelių.

„A. Kubiliaus yra politinė patirtis, ir praktinė patirtis darbo Vyriausybėje pakankamai sudėtingu laikotarpiu ir europinės darbotvarkės išmanymas (…) Tai, mano supratimu, sunku būtų sugalvoti, kokios atsakomybės EK A. Kubilius negalėtų imtis. Nes, manau, kad su jo CV, su jo patirtimi jis galėtų pretenduoti į bet kokį portfelį“, –  pabrėžė ministrė pirmininkė.

Nesutinka su teiginiu, kad nesitarė su koalicijos partneriais

Ministrė pirmininkė sako nesutinkanti su teiginiu, kad su koalicijos partneriais nebuvo aptarta užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra. Anot jos, A. Kubiliaus kandidatūra buvo pristatyta tam numatytu laiku.

„Su koalicijos partneriais kalbamasi tada, kada buvo suplanuota kalbėtis ir tokie susitikimai yra planuojami“, – tikino I. Šimonytė. 

„Aš nesutinku su jūsų teiginiu, bet daugiau nekomentuosiu. Tos diskusijos, kurios vyksta prie keturių ar daugiau akių pasitikėjimo pagrindu, neturiu įpročio tų diskusijų turinio aptarinėti viešai“, – į klausimą, kodėl su koalicijos partneriais nebuvo aptarinėjama G. Landsbergio kandidatūra atsakė premjerė.

Koalicijos partneriai A. Kubiliaus kandidatūrą vertina pozityviai

Savo ruožtu koalicijos partneriai sako, kad pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės pristatyta Andriaus Kubiliaus kandidatūra į Europos Komisiją (EK) yra solidi. Visgi, pasak politikų, palaikymas dabartiniam europarlamentarui pirmiausia turi būti apsvarstytas visose Seimo frakcijose.

„Pasikalbėję koalicijos taryboje sutarėme, jog rytoj surengsime Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį. Jame aptarsime jau įvardintą, konkrečią Andriaus Kubiliaus kandidatūrą ir apsispręsime dėl palaikymo jam“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Premjerės siūlymą į eurokomisaro postą skirti A. Kubilių Liberalų sąjūdžio lyderė tikino vertinanti pozityviai.

„Deriname pavardę. Šiandien ji mums buvo pristatyta oficialiai. Taip, ji viešai nuskambėjo kiek anksčiau. (…) Tačiau reikia daryti prielaidą, kad buvo aptarta daug pavardžių ir dėl kažkurių iš jų buvo pozityvesnis vertinimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Iš esmės Andrius Kubilius yra bene daugiausiai patirties turintis politikas. Tai visose svarbiausiose kertinėse pozicijose buvęs ir labai universalus politikas, todėl jo kandidatūrą tikrai galima vertinti pozityviai“, – pabrėžė ji.

Tam antrino ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, A. Kubilius galėtų pretenduoti į keletą portfelių.

„Pagaliau visa tai pasibaigė. Turime kandidatūrą, turime galimybę aiškiai aptarti, ko norime pasiekti Europos Komisijoje. (…) Mano asmeniniu vertinimu, tai yra solidi kandidatūra. Andrius Kubilius gali pretenduoti ir į užsienio politikos, ir į ekonomikos, į energetikos ar kitus susijusius portfelius“, – vertino ji.

„Tačiau jokiu būdu Laisvės partija negalėjo iš karto premjerei pasakyti, kad šimtu procentų palaikysime (A. Kubiliaus kandidatūrą – ELTA). Turime sugrįžti į savo frakcijas. Gerbiame kiekvieną Seimo narį, kuris turi balsą“, – aiškino A. Armonaitė.

Visgi, politikė pabrėžė, kad eurokomisaro kandidatūros kėlimo procesas Lietuvoje galėjo būti kur kas paprastesnis.

„Apmaudu, kad reikėjo laukti pačios paskutinės dienos, kai EK pirmininkė jau laukia pavardžių. (…) Procesas galėtų būti ir aiškesnis, ir skaidresnis“, – akcentavo Laisvės partijos pirmininkė.

Nežino, ar prireiks neeilinės sesijos

Kaip pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen, kol kas nėra žinoma, ar dėl eurokomisaro klausimo bus surengta neeilinė Seimo sesija.

„Priklausomai nuo to, koks bus frakcijų sprendimas dėl palaikymo (A. Kubiliaus kandidatūrai – ELTA), bus galima arba rengti neeilinę sesiją, arba palaukti eilinės sesijos. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių“, – sakė ji.

ELTA primena, kad žiniasklaidoje ir politikos koridoriuose kaip galimas eurokomisaras aptarinėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, jog jo kandidatūrai nepritartų prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl, pasak konservatorių lyderio, premjerė I. Šimonytė, ieškodama kandidato į EK, turėtų žvalgytis kitų pavardžių.

G. Landsbergiui pasitraukus iš kandidatų, politiniuose užkulisiuose buvo kalbama, kad užimti šias pareigas gali būti pasiūlytas antrai kadencijai Europos Parlamento nariu perrinktas konservatorius A. Kubilius. Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.

ELTA

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Man susidarė įspūdis, kad jis galimai abejingas lietuvių kalbos valstybinio statuso išlaikymui . Berods jis pritaria Lenkijos tv programų rodymui Lietuvos teritorijoje už Lietuvos biudžeto pinigus. Bet kokį patriotiškumą pietryčių Lietuvoje ugdo tos lenkiškos televizijos? Mačiau vieną TVP Vilno laidą, rengtą berods su Lietuvos žiniasklaidos priemone Znad Vilii. Kiek pamenu, toje laidoje buvo aiškinama, kad Lenkijos armija krajova 1944 m. išvadavo Vilnių, iškėlė Lenkijos vėliavą virš Gedimino bokšto, bet po poros dienų Vilnių užėmė kiti okupantai- sovietų armija. Laidos metu galėjo susidaryti įspūdis, kad tarsi Vilnius būtų ne Lietuvos sostinė, o Lenkijos miestas… Reportažas iš Vilniaus buvo rodomas Gedimino pilies fone, bet Lietuvos vėliava virš Gedimino pilies bokšto į kadrą nepateko. Įdomu, kaip tai paaiškintų dabartinis kandidatas į Europos komisarus A.Kubilius?

  • Puikus kandidatas,nenuves Lietuvos į Rusiją,sekmės darbuose…..

  • Įdomu kuriai sričiai EK bus šakės..

    • SSSR sričiaiir vatnikams laukiantiems ruskių

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video