Vasara suka Žolinės link. Visa augalija baigia pasiekti savo brandos viršūnę. Gerokai įpusėjo ir šiemet kai kur birželio pabaigoje prasidėjusi javapjūtė. Vieniems ūkininkams ji visai nebloga, kitiems daug eibių pridarė ekstremalios gamtos išdaigos, klimato kaitos padarinys. Kas šių gamtos dovanų per daug negavo, neblogai vertina derlių.
Koks derlius subrendo kupiškėnų ūkininkų laukuose? Kaip sekasi jiems pildyti savo aruodus?
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Iš ūkininkų patirties
Kviečius jau nukūlė Šimonių seniūnijoje ūkininkaujantis Saulius Bubinas. Pasak jo, šios kultūros derlingumas apie 4–5 tonos iš hektaro. Šiuo metu kulia kvietrugius. Jų derlingumas irgi toks pat kaip ir kviečių.
„Labai prasti šie metai buvo rapsui. Nukulta vidutiniškai po 1 toną iš hektaro. Grūdinių kultūrų derlingumas galėjo būti ir didesnis, bet aš netaikau visų technologijų, kurias galima taikyti pasėliams. Savo laukus chemikalais purškiu tik vieną kartą, biriomis trąšomis patręšiu du kartus. Daugiau negaliu. Iš 150 hektarų pasėlių nupjoviau daugiau nei pusę. Gamta nelepina. Antai paskutinis lietus suguldė žirnius. Po šio lietaus ir dar nenupjauti vasariniai kviečiai pakeitė savo spalvą“, – vardijo žemdirbystės aktualijas pašnekovas.
Paklaustas, ar sandėliuoja derlių, ar veža į priėmimo punktus, S. Bubinas sakė, kad sandėliuoti neturi kur, veža supirkėjams. Tik, kaip dažnai būna, kainos ūkininkų netenkina. Tai lemia ir prasta maistinių kviečių kokybė. Dažnai jie priskiriami trečiai ar ketvirtai klasei, prilyginami pašariniams. Aukščiausios ar pirmos klasės kviečių į elevatorius beveik nepristatoma.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF