Kristina VALYTĖ
Aik tu paklon, kad pritalžta! Kėp kas baleikų unt vietos būt išvertys – va ti ir ti, ir ti… O rapsas gi, kad išguldytas!
Kėk nuostolio ūkinykam. Kvėčiukai no tokio lėtaus gol potys nusikūla?
Tėknika dabar, parkūnai, kadu baįvažios. Stovia vando, sauson žėman susigėrt bijo. O aglas palei kėlių kėp siūbovo!
Mislijau, kad unt gryčios užvirs. Kad ir šaka koki atatrūks ir tvosis – kiek raikia šiperiui pramušt ar lungui įskėlt. Visa loima, nieko nenutiko, bat prigųsdino tai gerai.
O koki graži subatoj buvo javapjūta! Kombainos tik dulka. Ir ošei gi toki smalsuta, toj laukan atonešiau rūrų.
Papatagrapuot gi įdomu.
Bendrovas kokios ti kombainiorius pasisiūla many pavežiotėn.
Ir tėp no dūšios jisai mon rodžia, pasakoja, kad dabar ti viskas par kompiuterį, agregatas patsai važiuoja, nėt vairuot nebaraikia, visa automatiškai.
Tai ir klausiu jo, tai kom tadu šoperio baraikia, išlipk, pakūryk, pakuls ir ba tau.
Ot vat, soko, raikia, kad kompiuterin žiūrėčia, čia argi raikia sutuokt. Ir bendrovas valdžia par sistėmų moto, katran lauki kombaino asama, kadu kuli, kadu sustoji.
Soko, čia tau ne seniau, kė sanoji kūlimo aparatūra po laukų kriuksadama daugiau ne kėk nukulia, o unt žėmas grūdų išbarsto.
Šyč pravažiuoja kėderiu plačiausiu, pojama, tai nors znokas.
Bat kai kompiuteris sublūdija, tai soko, geriau jau koki „Nivala“ būt. Nors žinotum, kėp sutaisytėn.
Ištordžius tų vyriokų pėrlipiau pas pūristų.
Lauki stovėjo, laukė, kol prikuls. Tasai pasiūlijo užliptėn unt priekabos, pasižiūrėt, ar gerai derlius byra.
Tėp nusdyvijau – o žolių, žolių! Gol ti kiečių sata, ne miežių?
Bat jisai mon paaiškino, kad dabar tėp jau čia akologiškai turia būt, par sytus pralais ir bus švariausi grūdai.
Dova gi kėp mažom vaikui įlipt pūron, atsisėst už vairo. O kad iš aukštai gerai motos!
Bat jėgu tokių mašinų vairuot, tai gol tiek to. Toki višta pirman posūky apvirsčia.
Do traktoristas pokvėta pas jį pasivažinėt. Jo gi traktorius ar nešpėtnas. Su muziku, su kondicionieriu, kraslas minkščiausias kėp karoliaus.
Soko, ar prisimeni, vaikėl, kėp traktoriai būdavo su puskačiais? Tumpai tumpai tų virvį pusį dėnos, kol užukuri.
Dabar raktelius kėp mašinalas birbt – ir aina.
Grįžau tadu namo no dulkių puišina kėp vėlnias, duntys tik žiba. Ot, bus gėras straipsnis!
Laimis | 2024-08-17
|
Šią rubriką skaitau kiekvieną kartą. Ir skaitau balsu. Skanu klausyt, kaip tai skamba
pataisymas | 2024-08-12
|
Vairuot- keravot.
dar | 2024-08-12
|
Seniau sakydavo ne nuostolio, bet iškados, ne smalsuta, bet cekauna, ne pokvėta , bet pošaukė, ne vairuot, bet turavot ….
Gerb. Kristinai Valytei | 2024-08-07
|
Jau ne kartą rašiau, kad kupiškėniškai ( ir anykštėniškai, rokiškėniškai, utenietiškai, o vilniškiai dabartinėje Baltarusijoje sakydavo unduo ) “ vanduo“ ne „vando“ , bet „undo“ ( žiūr. J.A. Naktinis. Ar do atomanum sanojų kalbų?2013 m. 66 p.,93 p.,101 p.,134 p.,170 p.196 p.,197 p., 214 p., 290 p., 305 p. 311 p.) Bendrovas -bandrovas ( ten. pat. 298 p.), pasakoja- posakoja ( ten pat.10 p.,303 p….) stovėjo- stovajo (ten pat. 20 p., 71 p…), apsižiūrėt- pasižiūrat ( ten pat 55 p.), paaiškino- paoiškino, atsisėst-atsisast ( ten pat 162 p.),pasivažinėt- pasivažinat ( ten pat 170p. ), prisimeni- atomani (54 p., 119 p.), straipsnis- stroipsnis.
Albartas | 2024-08-06
|
Obra dakui už straipsnėlį….
Žiūraitis | 2024-08-05
|
Grožiuosi ir neatsigrožiu kupiškėnų tarme. Gan archaiškai atrodo kupiškėnų ir žemaičių dialektai, todėl žmones tai imponuoja. Ačiū šios tarmės puoselėtojai.