Nuostabi, turininga, įdomi, ekstremali, lietuviška, bet su pietietišku prieskoniu – tokie epitetai šiemet man ateina į galvą apibūdinant vasarą.
Nuaidėjo nuskambėjo šimtmečio Dainų šventės renginiai. Įdomu buvo tą reiškinį pamatyti šiek tiek iš vidaus stebint jos dalyvių į skautišką panašią buitį, šokėjų repeticijas, jų jaudulį ir susikaupimą prieš koncertus, stebint ankstyvą rytą naujai dienai besiruošiančius amatų mugės dalyvius Sereikiškių parke.
Žygiavimas nuo Katedros aikštės iki Vingio parko kartu su Dainų šventės dalyviais irgi sukėlė daug teigiamų emocijų. Jas dar labiau pakurstė ir eiseną entuziastingai sveikinę vilniečiai.
Bendrystės jausmas tuo metu buvo tikras. Eisena kažkiek turėjo ir režisūros elementų, bet niekas nevaržė ir spontaniškai besiveržiančių lietuviškų dainų, ir savo miestą ar regioną garbinančių skanduočių.
Tiesa, žygiuoti centriniu sostinės prospektu vieną kartą yra tekę sovietiniais laikais, kai mano mokykla buvo gavusi teisę dalyvauti Gegužės 1-osios parade. Dar atmenu ilgas, nuobodžias ir priverstines tos eisenos repeticijas mokyklos kieme.
Nejutau tada pakilios nuotaikos. Gal tik šiek tiek buvo smalsumo žvelgiant į to meto aukščiausios valdžios atstovus, flegmatiškai mojuojančius parado dalyviams iš aukštos tribūnos, įrengtos prie tuometinės Konservatorijos. Iki tol jų atvaizdus tekdavo matyti tik pirmuose laikraščių puslapiuose.
Šią vasarą Dainų šventė turėjo atlaikyti Europos futbolo čempionato rungtynių konkurenciją.
Užkietėję šios sporto šakos sirgaliai aukojo ir savo poilsio valandas po repeticijų ir koncertų, kad galėtų tas varžybas peržiūrėti. Taigi visokie potyriai veržėsi per kraštus.
Nuovargis irgi ne vienam paliko žymę kaip ne laiku ir vietoje ištartas aštresnis žodelis ar patirta nuoskauda. Juk esame žmonės, o ne robotai.
Pastariesiems irgi, matyt, perdegimas bus nesvetimas. Jį atpažinsime iš svilėsių kvapo. Svarbu laiku save atgaivinti iš naujo lyg užsikirtusį kompiuterį. Kaip tą padaryti, kaip neįstrigti nuobodžioje kasdienybės rutinoje, ši vasara ir toliau turi dosnių pasiūlymų.
Paryžiuje prasideda Olimpinių žaidynių batalijos. Tai dar vienas šios vasaros išskirtinis įvykis. Su nekantrumu laukiu Lietuvos atstovų pasirodymo. Tikiu, kad džiaugsimės ir jų laimėtais medaliais.
Politikos mėgėjai ir ne tik jie seka prezidento rinkimų kampanijos Jungtinėse Amerikos Valstijose peripetijas. Čia iš kovos pasitraukus dabartiniam prezidentui Joe Bidenui, tebelieka intriga, ar Donaldas Trampas tikrai laimėjo.
Spėjo praūžti liūtys, audros, grybštelėjo škvalas ir viesulas, atlaikėme ne vieną karščio ataką. Sinoptikai sako, kad tokių gamtos reiškinių šylant klimatui dar galime sulaukti ir daugiau. Tegu jie mus tik pakutena. Juolab kad jau prasidėjo javapjūtė, žemdirbiai su nerimu dairosi į dangų.
Dar vasara. Dar kviečia baidarių žygiai, jūra, ežerai ir upės, kepsninės, laužai ir vakarinis svirplių orkestras. Man jis būtinas ir pats gražiausias vasaros vakarų palydovas. Mėgaukimės. Išsigriebkime iš margos vasaros spalvų paletės pačias gražiausias, pačias mėgstamiausias spalvas.